Kaip pasakojo LSMU Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Brigita Gradauskienė, kalbant apie sparčiai augantį alerginių ligų skaičių prieš ne vieną dešimtmetį ji girdėjo dar studijuodama.
„Buvo prognozuojama, kad artimiausiu metu jomis sirgs kas ketvirtas, tai dabar tarp vaikų praktiškai kas antras yra įsijautrinęs vienam ar kitam alergenui, tad alerginių ligų daugėja.
Tai susiję ne tik su paveldimumu, bet ir mūsų gyvenimo būdu – aplinkoje atsiranda daug naujų medžiagų, to, kas mūsų imuninei sistemai neįprasta. Pavyzdžiui, mes labai norime palengvinti buitį, kiek į maisto produktus yra dedama nenatūralių komponentų, kad jis būtų ilgiau išlaikomas bei dėl įvairių skoninių dalykų“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Sutrinka imuninės sistemos balansas
Pasak jos, imuninę sistemą gali dirginti bet kas – balikliai, dažai, drabužiai. „Tai, iš ko jie pagaminti – tie komponentai vis tik yra svetimos dalelės ir organizmas jas priima kaip antigeną, atsiranda imuninė reakcija, atmintis, kad tai yra svetima, ir pasireiškia vienokia ar kitokia išraiška“, – aiškino gydytoja.
Vienokie ar kitokie simptomai atitinkamai pasireiškia priklausomai nuo to, kur tas dirgiklis patenka – ant odos, į kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar kitur.
Tarp vaikų praktiškai kas antras trečias yra įsijautrinęs vienam ar kitam alergenui.
„Tai yra ir imuniteto išbalansavimas dėl ne tik genetinių, bet ir mūsų gyvenimo būdo, patiriamo streso, žalingų aplinkos sąlygų. Tada imuninės sistemos balansas sutrikdomas, ji arba pradeda reaguoti per agresyviai, arba „užmiega“ ir tinkamai organizmo nebeprižiūri“, – pastebėjo B. Gradauskienė.
Pasak jos, remiantis Europos statistika ir naujausiais tyrimais, alerginių susirgimų skaičiai tikrai yra dideli – priklausomai nuo šalies, to, kaip registruojama statistika, kas 2–3 vaikas yra įsijautrinęs vienam ar kitam elementui.
Kodėl gyvenantys kaime rečiau serga alergija?
Kodėl vienose šalyse daugiau alerginių susirgimų nei kitose? Pašnekovės teigimu, viena iš tai galinčių paaiškinti priežasčių yra vadinamoji higienos hipotezė. Ji pastebėta atliekant tyrimą vienoje iš stipriai išsivysčiusių Europos Sąjungos šalyje vertinant alerginių ligų paplitimą tarp mieste ir kaime gyvenančių vaikų.
„Pastebėta, kad miestiečiai žymiai dažniau serga alerginėmis ligomis nei gyvenantys kaime. Kalbama apie tą pusiausvyrą – jeigu gyvenama itin steriliomis sąlygomis, nesusiduria su atitinkamais antigenais. Nes vaikas gimsta tarsi nerašyta knyga, jo imuninė sistema kontaktuoja su aplinka ir įvairiausi infekciniai sukėlėjai ar skiepai paskatina antikūnų gamybą, imuninės atminties formavimąsi.
O kai aplinka yra sterili, atsiranda pusiausvyros sutrikimas ir tarsi susikuriami tie priešai – aplinkoje atsiranda alergenai, į kuriuos pradeda reaguoti, imuninės sistemos priežiūra sutrinka. Gyvenant kaime aplinkoje natūraliai yra daugiau virusinių ir kitų antigenų, kurie nėra itin patogeniniai, bet su jais kontaktuodama imuninės sistema yra užimta. Ji formuoja imuninę atmintį ir būna mažiau alerginių susirgimų. Tad vėl kalbame apie tą svarstyklių pusiausvyrą“, – aiškino B. Gradauskienė.
Pasak gydytojos, komforto sąlygos, kurias susikuriame buityje, turi savo kainą – imuninei sistemai tenka „kovoti“ su įvairiais „naujadarais“, kai kaimo vietovėje ta aplinka visai kitokia, šuniukai, kačiukai, kiti gyvūnai yra visiškai natūrali jos dalis.
Kas pirmiau – šuniukas ar vaikelis?
Plačiau prabilus apie namie laikomus augintinius pašnekovė pasakojo sulaukianti pasiteiravimų, ar juos reikėtų įsigyti prieš susilaukiant vaikelio:
„Kartais sulaukiu tėvelių klausimų, ar pirmiau įsigyti šuniuką, ar susilaukti vaikelio, siekiant, kad vaikas būtų mažiau alergiškas. Tai jei norime sumažinti riziką, kad vaikeliui išsivystys alergija, jau turi būti atitinkama aplinka, į kurią jis atkeliauja.
Katės alergenas yra agresyvesnis nei šuns.
Taigi vadovaujantis tokia logika pirmiau čia turėtų atsirasti šunelis. Kuo aplinkoje tų natūralių alergenų yra daugiau, tuo imuninei sistemai yra mažiau stresinių ar neįprastų situacijų, į ką reaguoja netinkamai.“
Kam – katėms ar šunims – dažnesnė alergija?
Paklausta, kam dažniau būna alerginių reakcijų – katėms ar šunims, gydytoja teigė, kad gali būti įvairiai, priklausomai kokie alergenai dominuoja aplinkoje.
„Bet jeigu kalbėtume apie alergeno agresyvumą, tai katės alergenas yra agresyvesnis. Įdomus pavyzdys – mokslininkų tyrinėta Antarktida. Jokie gyvūnai įprastai ten negyvena ir žmogus yra tik svečias, nėra pramonės, bet ten yra rastas katės alergenas. Tai iliustruoja, kiek jis yra „kibus“, ilgai išliekantis, kad žmogus su rūbais ar kitaip jį yra atnešęs“, – kalbėjo klinikinė imunologė.
B. Gradauskienė pasakojo apie pasitaikančius atvejus, kai tie patys studentai, žinantys, kad yra alergiški katėms, iš kaimo atvykę mokytis į miestą ir apsigyvenę bute netikėtai ima jausti alergijos požymius.
„Sako, kad dabar bute nėra to gyvūno, o tokie simptomai, kad sunku susitvarkyti. Atlikdami mėginius matome, kad yra įsijautrinimas katės alergenui. Tada rekomenduoju perklausti šeimininkų, ar anksčiau tame bute nebuvo laikyta katė.
Ir paaiškėja, kad prieš kelis metus taip buvo. Taigi kai kurie alergenai išlieka labai ilgai, dėl to kitą kartą vos ne prireikia kapitalinio remonto arba išvis keisti gyvenamąją vietą“, – pastebėjo ji.
Apie alergiją gali neįtarti, bet gera žinia – gydymas yra
Be to, mažai guodžianti žinia ta, kad jei iki tol žmogus neturėjo kontakto su kate ar šunimi, prieš įsigyjant gyvūną jis negali būti tikras, kad jam nebus alergiškas:
„Alerginė reakcija atsiranda tiktai po tam tikro laiko imuninei sistemai komunikuojant su tuo alergenu. Taigi jei ir bus prieš tai atliekami tyrimai ir nebus reakcijos, tai nereiškia, kad alergija vėliau neišsivystys.“
Pasak gydytojos, gera žinia ta, kad jei labai norisi turėti gyvūną, tai svarbu žmogaus emocinei pusiausvyrai, gali pagelbėti imunoterapija.
„Ir kai kuriems specialistams, pavyzdžiui, dirbantiems veterinarijoje, kai darbas su gyvūnais yra jų kasdienė duona, atsiranda alergijos reiškiniai. Tai tada gelbsti imunoterapija – po jos jie gali toliau sėkmingai dirbti“, – teigė B. Gradauskienė.
Ji pabrėžė, kad labai svarbus švietimas, kad žmonės žinotų, kokios gydymo galimybės yra prieinamos. „Galbūt reikėtų aktyviau klausti ir šeimos gydytojo, nukreipiant alergologui, jeigu įtariama alergija, kad ją identifikuotų, paaiškintų pacientui, kokios prieinamos galimybės, ne tik kaip vengti alergenų, bet mažinti tuos simptomus ir kartais net sukontroliuoti alerginę būklę“, – apibendrino gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
