„Norime išgirsti, kokia pozicija partijos prezidiumo narių. Tokį klausimą reikėtų spręsti ne frakcijos, ne Seimo formate, bet partijos formate. Žiūrėsime kokios nuomonės. Kaip mes balsuosim, norėtųsi tą poziciją išsigryninti ir sau, ir visiems kitiems“, – BNS sakė A. Mazuronis.
Pirmininkas teigė neketinantis primesti savo nuomonės ir ją prezidiume išreikš paskutinis.
Anot jo, keliant klausimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų situacija gali susiklostyti įvairiai.
„Dabartinėj situacijoj, politinėj pelkėj ir chaose, visko gali būt. Negaliu pasakyt nei taip, nei ne. Kaip diena, taip naujiena. Mano pozicija tokia, kad bandoma šia situacija padengti negebėjimą dirbti, susitvarkyti koalicijos viduj“, – teigė partijos vadovas.
A. Mazuronis teigia, jog tarybos narių „čekių istorija – tai politinis cirkas“, o valdantieji šioje situacijoje kelia didelį politinį triukšmą.
Anot jo, veiksmų chronologiją rodo, kad valdantieji nėra nusiteikę rengti pirmalaikių rinkimų, nes „vežimą stato prieš arklį“.
„Pirma – Vyriausybė atsistatydina, tuomet einama į Seimą su pareiškimu, kad valstybėje politiškai sudėtingos aplinkybės. O dabar – pirma prabalsuokim dėl pirmalaikių rinkimų, tada dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Tai neatlaiko politinės logikos ir abėcėlės“, – teigė partijos pirmininkas.
A. Mazuronis pabrėžia, kad Lietuvos laukia NATO viršūnių sutikimas, prieš tai – parlamentų pirmininkų konferencija, tad Lietuva bus pastebima ir matoma, o politinės brandos stoka gali turėti rimtų politinių padarinių.
Partijos pirmininkas laikosi pozicijos, kad tarybos nariai atskaitomybę savivaldybėse vykdė pagal nustatytas tvarkas, tad kaltė tenka jas tvirtinusiems. Be to, pasak A. Mazuronio, didžioji dalis Seimo narių yra buvę tarybos nariai, tad irgi turėtų pasitraukti. Esmė, jo teigimu, keisti ydingas tvarkas ir taip spręsti problemą.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę.
TS-LKD prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.
Premjerė dar nėra atsakiusi, ar tenkins šį pareiškimą. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį savo ruožtu paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, dar kultūros ir finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.
Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.
