Masinė lietuvių emigracija tikintis geresnio gyvenimo: kiek kainavo kelionė į Ameriką?

Restauratorė Natalija naujam gyvenimui prikelia senovinę lietuvių skautų nuotrauką JAV. Kaip ir kada iš Lietuvos emigravo gyventojai?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Stebuklas Santaros klinikose – reta liga vos nekainavo 14-metei gyvybės: „1 akies vyzdys buvo visiškai juodas“

Išpuolis JAV universitete: nušauti du žmonės ir devyni sužeisti

TV3 Žinios. Lukašenka paleido 123 politinius kalinius; Europa įšaldė Rusijos turtą; Didėja bankų įkainiai

Pirmoji emigrantų banga

Pirmieji emigrantai iš Lietuvos išvyko po XIX amžiaus sukilimų prieš caro valdžią. Žmonės bijojo persekiojimo, priverstinės tarnybos Rusijos kariuomenėje, o sukilimų nualintuose kraštuose tiesiog nebesudurdavo galo su galu.

„Jei kalbėsime apie XIX amžiaus pabaigą, dabartinės Lietuvos teritorijoje gyveno apie 2,5 mln. žmonių, ir penktadalis jų išvyko. Tai milžiniški skaičiai, jei kalbame apie pirmąją emigracijos bangą iki Pirmojo pasaulinio karo“, – pasakoja istorikė Monika Žąsytienė.

Pasklido žinia, kad Vakarų valstybėse, ypač už Atlanto, galima labai praturtėti. Tad pardavę visą turėtą turtą lietuviai nelegaliai spruko per carinės Rusijos sienas ir vyko į Skandinavijos šalis, Pietų Afriką, o kiek turtingesni – į JAV.

Į šį išsvajotą kraštą bilietas pirmąja klase, perskaičiavus į dabartinius pinigus, kainavo nuo 5,5 tūkst. eurų, pigiausias antros klasės bilietas – apie 2,7 tūkst. eurų. Trečiosios klasės, kuria plaukė dauguma, kainavo apie 1,5 tūkst. eurų. Panašiai tiek tuo metu kainavo gera karvė. Už trečios klasės bilietą išeidavo 25 poros batų arba šešios kiaulės.

Po „Titaniko“ katastrofos viename iš pirmųjų į nelaimės vietą atvykusių laivų dirbo lietuvis.

„Laive buvo įrengta tikra ligoninė: vieni peršalę, kiti sužeisti. Ypač moterys, atskirtos nuo savo vyrų ir vaikų, mačiusios, kaip laivas skendo ir girdėjusios baisius šauksmus, negalėjo nė žodžio prakalbėti – tik baisus klyksmas aidėjo visuose kampuose“, – pasakojo lietuvis.

Jungtinėse Valstijose nei lietuvių, nei kitų šalių ekonominių imigrantų niekas išskėstomis rankomis nelaukė – žmonių srautai čia plūdo iš viso pasaulio.

„Jie dirbo sunkiausius darbus. Jei tai ekonominiai migrantai, jie dažniausiai buvo iš nepasiturinčių šeimų ir vyko vedini vieno tikslo – užsidirbti ir grįžti namo, galbūt padėti Lietuvoje likusiai šeimai“, – teigia M. Žąsytienė.

Anuomet iš emigracijos į Lietuvą grįždavo apie 20 proc. išvykusiųjų. Kai kurie, apsukriausieji, net grįždami sugebėdavo užsidirbti. Viename namo keliaujančio lietuvio laiške, rašytame 1925 metais, pasakojama apie jo įsidarbinimą į Lietuvą plaukiančiame laive ir pirmuosius įspūdžius išvydus Suomiją.

„Kur ne akmenys – užsėta rugiais, bulvėmis arba pašarine žole. Karvės žalos, visos su skambučiais, nes aplinkui dideli miškai – net ant akmenų auga eglaitės“, – rašė lietuvis.

Geriau prasigyvenę emigrantai parsiveždavo ir savo sukauptą turtą. Kaip šiandien keliaujant lėktuvais ant lagaminų klijuojami informaciniai lipdukai, taip ir tada ant skrynių laivų kompanijos klijuodavo etiketes.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.