Nors savivaldos rinkimai vyks tik kovo 1 dieną, jau dabar viešojoje erdvėje netrūksta prognozių ar bandymų analizuoti, kas valdys sostinę. Tai atrodo gana keistai, nes apie oficialų kandidatavimą į Vilniaus vadovo postą kol kas pranešė vos keli kandidatai. Paskelbtų partijų rinkiminių sąrašų yra dar mažiau, jau nekalbant apie konkrečius pasiūlymus miestui tobulinti ar aktyvias rinkimines kampanijas.
Taigi, kol kas vyksta būrimas iš kavos tirščių. Štai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) praėjusią savaitę prakalbo apie dar šešis naujus kandidatus į sostinės mero postą. Ar per kiekybę galima pasiekti kokybę? Galbūt. Tačiau viešas savo partiečių kritikavimas ir trypčiojimas vietoje neprideda nei solidumo, nei gyventojų pasitikėjimo. Matant tokią tendenciją, nereikėtų stebėtis po mėnesio išvydus dar tiek pat galimų konservatorių vedlių Vilniuje.
Tiesioginiai mero rinkimai neabejotinai yra milžiniškas pranašumas stipriems lyderiams, kurie sugeba spręsti administracinius reikalus bei kalbėti faktų ir argumentų kalba. Todėl tiems kandidatams, kurie pasiklysta tarp savo balsavimų, gali kilti nemažai problemų.
Tačiau grįžkime prie analizių. Kažkodėl klaidingai bandoma įtvirtinti nuomonę, jog Vilnius yra TS-LKD tvirtovė. Taip, rinkimuose į Seimą konservatoriai sostinės vienmandatėse apygardose pasirodo puikiai, tačiau juk pavasarį rinksime ne parlamentarus. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus paskutinį kartą konservatoriai laimėjo tik prieš 17 metų, o pastaruosiuose rinkimuose kalnų nenuvertė ir tradiciškai stipriausiuose savo rajonuose – Senamiestyje bei Antakalnyje. Akivaizdu, jog siekiamybė nuo realybės nemažai skiriasi.
Kai kurie apžvalgininkai tikrai stebina, savivaldos rinkimų baigtį bandydami prognozuoti remdamiesi Prezidento rinkimų rezultatais. Norima įteigti mintį, kad nesužibėjus šiuose rinkimuose, kovo 1 dieną tavęs lauks fiasko. Skambūs žodžiai, deja, su realybe turintys mažai ką bendro.
Sunku suprasti, kokiais parametrais remiantis lyginami įvykę ir būsimi rinkimai. Skirtumų begalė – pradedant milžinišku kandidatų politinio svorio skirtumu, baigiant savivaldos vykdomomis specifinėmis funkcijomis. Žvilgtelkime į asmenybes – net ir didžiausias Manto Adomėno gerbėjas pripažins, kad varžytis su šalies vadove Dalia Grybauskaite yra gerokai sudėtingiau nei su dabartiniu (kol kas?) konservatorių kandidatu Vilniuje. O ar Gintautas Paluckas atrodo stiprus konkurentas, lyginant su Zigmantu Balčyčiu?
Miesto vadovas atsako už daugybę ūkio reikalų, todėl vien abstrakčiai pakalbėti ir pagrūmoti pirštu čia neužtenka. Mano manymu, valdyti sostinę, plotu lenkiančią daugybę Europos didmiesčių, yra būtina solidi patirtis. Ar žadančiųjų atlikti auditus (kurie jau yra atlikti) kompetencijų tam užtenka, nuspręsime mes patys.
