Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo šeimą ir santuoką, kaip vieną iš šeimos atsiradimo pagrindų. Šiuo metu Lietuvos Konstitucija pripažįsta įvairias šeimos formas. Tačiau kodėl siekiama Lietuvos Konstitucijoje įteisinti diskriminacinę šeimos sampratą?
Atsakymą į šį klausimą Seime pabandė pateikti socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė. Jos iniciatyva surengtoje spaudos konferencijoje „Ar valstybė turėtų reguliuoti privatų šeimos gyvenimą?“ parlamentarė kalbėjo, kad kai kurie konservatoriškų pažiūrų Seimo nariai siekia vieno šeimos modelio:
„Anot jų, santuoka įstatymiškai turi būti traktuojama tik kaip dviejų skirtingų lyčių sąjunga. Lietuvos visuomenėje iki šiol skleidžiama isteriška baimė prieš vienalyčius santykius. Siekis įtvirtinti tik vyro ir moters santuoką prilygsta aukščiausio lygio diskriminacijai. Siekiama, kad įsivaikinti galėtų tik skirtingų lyčių šeimos, o kitos paliekamos užribyje.“
A. M. Pavilionienė pridūrė, kad kai kurie Seimo nariai nesuvokia, jog valstybė neturi teisės kontroliuoti šeimos privatumo teisės: „Priešingai, valstybė turi remti šeimą ir padėti jai. Jokia įstatymo prievarta nėra pajėgi sukurti ar išsaugoti šeimos. Tačiau tokių pataisų siūlymas tik sunaikins asmeninį šeimos gyvenimą.“
Vilniaus universiteto teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas prof. Vytautas Mizaras taip pat teigė, kad valstybė turi pozityvią pareigą apsaugoti šeimos dalyvius nuo nepagrįsto kišimosi į šeimos santykius, tačiau tuo pačiu valstybė turi gerbti sukurtą šeimos gyvenimą.
„Priėmus tokia pataisas, užuot kurdama darnią ir atvirą visuomenę, valstybė toliau ignoruos ir skaldys visuomenę į atskiras grupes, suteikdama nelygiavertį ir teisiškumui prieštaraujantį požiūrį į šeimą“, – pabrėžė V. Mizaras.
