Vyresni mokytojai piktinasi teisių gynėjų veikla, Švietimo ministerijos atstovai jiems antrina tvirtindami, kad naujos sąlygos buvo įterptos būtent tam, kad visiems mokytojams būtų suteiktos lygios teisės.
Štai tokių mokytojų kaip šis jaunas entuziastas Ignas Lietuvos mokyklose itin trūksta. Tokie mokytojai, anot Švietimo ministerijos, mokinius išmoko geriau nei didesnį nei 20 metų stažą turintys jų kolegos. Tačiau fizikos mokytojas Ignas su tokiomis išvadomis nesutinka, nors amžiaus pliusų ir įžvelgia.
„Ta prasme aš labai puikiai suprantu, ką tie mokiniai supranta. Aš tuos pačius kompiuterinius žaidimus esu žaidęs, tuos pačius filmus žiūrėjęs, tą pačią muziką klausau, yra tam tikra prasme artimesnis kontaktas, netgi, sakykim, žargonas, kalba yra panašesnė,ta prasme yra lengviau atrasti kontaktą su mokiniais, tačiau iš kitos pusės tai kelia tam tikras rizikas, ypač kalbant apie klasės valdymą“, – sako fizikos mokytojas Ignas Gaidžiūnas.
Igną norėtų samdyti daugelis Lietuvos mokyklų. Ne tik dėl jo profesionalumo, bet ir dėl jo dviejų metų darbo stažo. Pasamdžius tokį specialistą kaip Ignas, į užtarnautą poilsį oriai galėtų išeiti vyresnis jo kolega bei gauti šešių mėnesių išeitinę išmoką. Už tai atsakingas valstybės fondas veikia jau keletą metų. Iki šių metų pagrindinė sąlyga leidžianti gauti tokį finansavimą mokykloms – vienam mokytojui išėjus, kitų mokytojų krūvis arba vaikų skaičius turi padidėti. Tačiau tokia tvarka už borto palikdavo pradinių klasių mokytojus.
„Nes dažniausiai mokytojas dirba su visa grupe, jeigu išeina vienas mokytojas, to krūvio neišskirstysi, tu turi priimti naują mokytoją, tai dėl to mes įdėjome papildomą kriterijų, kuris nurodytų, kad jeigu į darbą yra priimamas mokytojas, turintis mažesnį negu 20 metų stažą, tai ir tiems mokytojams, kurie išeina, irgi gali būti išeitinė išmoka“, – sako ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
Tačiau būtent ši sąlyga ir neramina lygių teisių kontrolierius. Anot jų – taip atsiranda nemažai erdvės netiesioginei diskriminacijai dėl amžiaus. „Kretingos rajone viena iš mokyklų ieškojo mokytojo, kurio darbo stažas neviršytų 19 metų ir vadovavosi būtent minėtu įsakymu, kurį yra patvirtinusi Švietimo ir mokslo ministrė, ir atlikus tyrimą, tyrimo metu darbo skelbimas buvo pašalintas, tačiau neabejotinai toks darbo skelbimas yra diskriminuojantis amžiaus pagrindu“, – teigia lygių teisių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
Tačiau mokytojų profsąjungos, vienijančios apie 9000 tūkstančius šios profesijos atstovų, jokio pavojaus jų profesijai neįžvelgia ir piktinasi tokia lygių teisių kontrolierių išvada.
„Sužinojęs, kad šis dokumentas įvertintas kaip diskriminuojantis vyresnio amžiaus mokytojus buvau pašiurpęs, nes tai yra pavyzdys, kaip tarnybos arba nesupranta ką dirba arba dirba tam, kad dirbt“, – sako mokytojas, profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Anot profsąjungų atstovo, šiuo savo įsakymu Švietimo ministerija kaip tik parodo, kad išgirdo mokytojų prašymus. Ministerija tikina, kad atsižvelgs į lygių kontrolierių pastabas ir bandys atrasti kitokį sprendimą kartu.
„Mes tikrai čia ieškosime kartu su mokytojais manau, kad kreipsimės iš karto į lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir kviesime prisidėti ieškant kažkokio sprendimo, kuris nesukurtų diskriminacinių aplinkybių, bet užtikrintų galimybes šitu fondu pasinaudoti mokytojams nepriklausomai ar jie dirbo su pirmokais, penktokais ar dvyliktokais“, – sako ministrės patarėjas A. Varanauskas.
Bet didžiausios Lietuvos mokyklų problemos taip neišspręsi. Panašu, kad jau po poros metų pedagogų Lietuvoje pradės labai trūkti.
„Situacija su pedagogais, naujais pedagogais, ateinančiais dirbti mokytojais, prastės. Taip yra dėl to, kad daugiau nei pusė dabar dirbančių mokytojų, jų amžius yra virš 50 metų. Didelė jų dalis yra arba pensijinio amžiaus, arba arti pensijinio amžiaus. Artimiausiu metu jie, matyt, išeis į pensiją“, – teigia „Mosta“ vykdantysis direktorius Ramojus Reimeris.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras teigia, kad nuo 2019-ųjų metų mokinių skaičius vėl pradės augti. Jis kils iki 2022-ųjų, kai tuo tarpu daugelis vyresnės kartos specialistų išeis į pensiją. Mokytojo profesiją renkasi labai nedaugelis, o ir baigę, jauni specialistai darbo mokyklose darbo dažniausiai purtosi. Tik dešimtadalis edukologinę pakraipą turinčių specialistų dirba pagal savo profesiją.
„Tai mes analizavome, kokios yra priežastys. Tai žinote, priežastis atrodo – atstatyti tą normalią kraujotaką visoj edukologijos sistemoje, lyg tai reikėtų tvarkyti pačias mokyklas, nes mes žiūrime, kad mokytojai – koks buvo atlyginimas, kiek dirbta valandų, ir tie asmenys nueina dirbti už panašų ar menkesnį atlyginimą bet ne į mokyklas“, – sako R. Reimeris.
Nors, anot mokslininkų, švietimo sistemos būklė – tragiška, viską įmanoma pataisyti – tiesiog reikia pradėti galvoti jau dabar, kaip į mokyklas parvilioti tuos, kurie, nors ir turėdami pedagogo išsilavinimą, mokytojo darbo iki šiol kratėsi.
