D. Štraupaitė prašė LVAT stabdyti gegužės 2-osios VRK nutarimą neregistruoti jos „Laisvės ir teisingumo“ kandidate į EP, nes pagal teismo nuosprendį jai dar galioja teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus būti skiriamai į tam tikras pareigas.
Politikės teigimu, kadangi LVAT dėl šios bylos kreipėsi į Konstitucinį Teismą, todėl nesustabdžius VRK sprendimo vykdymo, jeigu jis bus pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai ir konstituciniams principams, ji patirtų didelių nuostolių, taip pat nukentėtų viešasis interesas.
LVAT kolegija konstatavo, kad D. Štraupaitė savo prašyme neatskleidė, kokie padariniai gali kilti, jei VRK sprendimas bus vykdomas ir jeigu nebus vykdomas.
Teismo teigimu, net sustabdžius VRK sprendimo vykdymą, politikė vis tiek nebūtų registruota kandidate į EP, nes tam reikėtų specialaus Rinkimų komisijos nutarimo.
„Kitaip tariant, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nelemtų jos įregistravimo rinkimuose į Europos Parlamentą ir galimybės dalyvauti šiuose rinkimuose“, – pažymėjo LVAT.
Anot jo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla nenagrinėjama iš esmės, todėl teismas negali įpareigoti VRK įregistruoti D. Štraupaitę kandidate.
VRK gegužės 2 dieną neregistravo D. Štraupaitės kandidate EP rinkimuose, nes tik pernai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir ji nėra pasibaigusi.
Tuo metu Rinkimų kodeksas numato, jog asmuo negali būti renkamas į EP, jeigu likus 65 dienoms iki rinkimų dienos yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo skirtą nuosprendį.
Politikė VRK sprendimą apskundė LVAT, o šis savo ruožtu sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimo bausmės proporcingumo principo pažeidimo, nes Rinkimų kodekse nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės nėra diferencijuojamos ir nėra siejamos tik su viena baudžiamojo poveikio priemone – viešosios teisės būti išrinktam – taikymu. Todėl, pasak teismo, bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės taikymas pagal Rinkimų kodeksą užkerta kelią asmeniui būti renkamam.
D. Štraupaitė tvirtina, kad jai skirta poveikio priemonė neužkerta kelio kandidatuoti – tik eiti skiriamas pareigas.
Teismai D. Štraupaitę yra pripažinę kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, jai skirta 18,8 tūkst. eurų bauda bei trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.
Dėl šios poveikio priemonės pernai kovą per savivaldos rinkimus VRK iš rinkimų kovos į Visagino merus D. Štraupaitę buvo pašalinusi, tačiau Apeliacinis teismas nurodė, jog ji gali būti renkama į savivaldybių institucijas. Po šio sprendimo politikė grąžinta į rinkimų kovą, bet mero posto nelaimėjo.
Reaguodamas į šią ir kitas per savivaldos rinkimus susidariusias kolizines situacijas, Seimas naujoje Rinkimų kodekso redakcijoje įrašė abstraktų draudimą kandidatuoti asmenims, neatlikusiems bausmės.
Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
