Jo teigimu, Vyriausybė universitetui siūlo kelis sklypus skirtingose vietose, nutolusius keliolika kilometrų nuo Baisogalos, kurių bendras plotas 340–350 hektarų. Šiame miestelyje ir aplink jį įsikūręs LSMU Gyvulininkystės institutas, dabar naudojantis „Rheinmetall“ numatomus skirti sklypus.
„Taip, šitiek galiu patvirtinti, kad ten netoli Baisogalos yra tie sklypai (siūlomi mainais – BNS). (...) Tas pats Radviliškio rajonas“, – BNS sakė R. Benetis.
„Ūkis turi būti netoli, jis turi būti šalia. (...) Bendru plotu tie sklypai yra panašūs į dabartinį plotą (norimą perleisti gamyklai – BNS), bet jie yra ne viename gabale“, – teigė LSMU rektorius.
Pasak R. Benečio, šiuo metu tarp LSMU bei Vyriausybės vis dar vyksta derybos dėl universiteto valdomos žemės perleidimo „Rheinmetall“ gamyklos statyboms. Anot rektoriaus, aukštoji mokykla skaičiuoja Gyvulininkystės instituto ūkio perkėlimo kaštus ir galimus nuostolius.
„Mes vertiname tas aplinkybes, kad tai nėra vienas gabalas, nėra šalia. (...) Nei tų paukščių, nei tų gyvūnų, nei tų karvių, kurios yra genetinis fondas, neišvysi penkiolika ar kiek kilometrų į ganyklą. Reikalingas transportas, pabrangsta pašarų savikaina, tai visus šituos dalykus mes ir sveriame, ir skaičiuojame dabar“, – aiškino R. Benetis.
Jo teigimu, LSMU ir Vyriausybės derybose finansinė kompensacija kol kas neaptariama, tačiau rektorius neatmetė, kad universitetas jos gali prašyti: „Teoriškai mes neatmetame tokios galimybės“.
LSMU vadovas teigė, kad mainais už perleistą žemę Vyriausybė universitetui turi „rasti kažką adekvataus ir plotu, ir naudingumu, ir atstumu“.
„Jeigu tos sąlygos bus priimtinos, adekvačios ir tokios pat nepadarant žalos universitetui, tai, be abejo, sutiksime (perleisti žemę – BNS)“, – sakė R. Benetis.
LSMU pagal panaudos sutartį Radviliškio rajone aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį valdo kelis didelius valstybinės žemės sklypus, įskaitant 340 hektarų ploto sklypą į vakarus nuo miestelio – būtent jį norima perimti „Rheinmetall“ gamyklos statyboms.
Aplink Baisogalą esančiuose LSMU sklypuose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės – BNS) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.
LSMU rektorius neatmetė, kad sprendimą dėl žemės perleidimo universiteto taryba gali priimti dar šį mėnesį, gavusi Vyriausybės kreipimąsi.
Aukštosios mokyklos interneto puslapyje nurodyta, kad artimiausias tarybos posėdis numatytas gegužės 30 dieną. Pagal universiteto statutą taryba įvertinusi Senato siūlymus nustato universiteto lėšų ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką.
Balandžio viduryje Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradėjo derybas dėl investicijų sutarties.
BNS žiniomis, sutartį su Vokietijos gynybos pramonės milžine Vyriausybė nuotoliniu būdu gali pasirašyti šią savaitę.
„Sutartis – atskiras dalykas, jisai bus. O dėl sklypo bet kurio keitimo ir perdavimo, jūs puikiai suprantat, kad tam reikia procedūrų tam tikrų. Kai tik tai bus pasiruošta, tikrai informuosime, bet greit“, – BNS pirmadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Premjerė gegužės pradžioje sakė, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas LSMU, jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus, kad čia galėtų įsikurti „Rheinmetall“ amunicijos gamykla.
