LRT politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos gairės: išskiriami 4 pagrindiniai principai

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jastramskis: žurnalistų protestas prieš LRT įstatymo pataisas – kova už žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę

Dėl LRT – naujausia žinia: surengti klausymai

Visuomeninio transliuotojo skaidrumui – IŽA siūlo aiškius mechanizmus LRT įstatyme

Kaip nurodoma, ekspertų parengtose gairėse, standartas LRT veiklai turi kilti iš Konstitucijos ir joje apibrėžtų normų. 

„Konstitucinis Teismas yra įtvirtinęs konstitucinę visuomeninio transliuotojo sampratą, pažymėjęs, kad jis turi visuomenei teikti konstituciškai ir visuomeniškai reikšmingą informaciją, įskaitant tą, kurios teikimas privatiems transliuotojams verslo požiūriu yra nenaudingas (…), yra išskyręs pagrindinius visuomeninio transliuotojo misijos bruožus, pabrėždamas viešojo intereso užtikrinimą, nacionalinių interesų gynimą, demokratijos stiprinimą, pilietiškumo ugdymą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, kalbos ir kultūros puoselėjimą, kelio dezinformacijai užkardymą“, – teigiama parengtoje koncepcijoje. 

Siūlo steigti Valdybą, Piliečių asamblėją

Taip pat didelis dėmesys skiriamas demokratiškai priimamų sprendimų, susijusių su LRT institucine valdysena, bei funkcijų pasidalijimo reikšmei. Tokiu būdu, pasak ekspertų, atribojamos administracinė, kūrybinė, turinio etikos ir administracijos priežiūros bei vizijos ir strategijos formavimo funkcijos. 

Siekiant atliepti šį principą, siūloma įsteigti ir atskirą valdysenos organą – Piliečių asamblėją. 

„Prasminga LRT organizacinėje struktūroje numatyti LRT visuotinio susirinkimo (Tarybos), Valdybos, generalinio direktoriaus ir Piliečių asamblėjos organus bei jų atsakomybes, taip pat – vidaus audito ir skaitytojų redaktoriaus (etikos kontrolieriaus) pareigybes“, – pažymi gaires rengusi ekspertų grupė. 

Redakcinių sprendimų autonomiškumo užtikrinimas

Gairėse taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti, jog LRT kūrybinė veikla būtų grindžiama redakcinių sprendimų autonomiškumo, savarankiškumo, turinio nepriklausomumo ir atskaitingumo auditorijai principais. 

„Visuomeninis transliuotojas yra viešojo intereso reiškėjas. Vadinasi, visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių)“ – nurodoma antradienį pristatytose gairėse. 

„Visuomeniniam transliuotojui turi būti užtikrinamas nepriklausomumas laisvės rinkti ir rengti informaciją požiūriu, t. y. redakcinis nepriklausomumas. Kitaip tariant, LRT žiniasklaidos priemonių redakcijoms turi būti laiduojama teisė laisvai, be išorinio kišimosi, paisant konstitucinės visuomeninio transliuotojo misijos, nustatyti programų struktūrą, laidų turinį, laiką ir kt“, – pažymi ekspertai. 

LRT finansinis nepriklausomumas

Daug dėmesio parengtoje koncepcijoje skiriama ir finansinio LRT nepriklausomumo užtikrinimui ir šio principo laikymosi svarbai. 

„Konstitucinė visuomeninio transliuotojo misija suponuoja būtinumą sudaryti materialiąsias, organizacines, finansines sąlygas visuomeniniam transliuotojui veiksmingai vykdyti savo konstitucinę misiją (…). Konstitucija netoleruoja – atsižvelgiant į viešąjį interesą – nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepakankamo (ar sumažinamo) finansavimo iš valstybės biudžeto, kai tuo siekiama pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką transliuojamoms programoms ir laidoms“, – teigiama gairėse. 

Koncepciją parengusi tarpuniversitetinė ekspertų grupė buvo suburta siekiant pasiūlyti visuomeninio transliuotojo valdysenos koncepciją, kuri leistų toliau plėtoti profesionaliai valdomo ir nepriklausomo visuomeninio transliuotojo modelį, įtvirtinti LRT, kaip žiniasklaidos grupės, autonomiškumą, užtikrinti jo atskaitingumą visuomenei, veiklos efektyvumą, atsakingą išteklių naudojimą, skaidrumą ir misijos įgyvendinimą.

neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją: išskiriami 4 principai