Liustracijos procese laukiama prezidento Valdo Adamkaus iniciatyvos, nes vetuodamas vieną iš liustracijos paketo įstatymų jis esą atvedė Seimą iki pato situacijos.
Tokią nuomonę, pasveikinęs šalies vadovą, praėjusią savaitę sulaukusį 81-erių metų, su "eiliniu gimtadieniu", pirmadienį spaudos konferencijoje išsakė Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius.
"Prezidento veiksmas vetuojant šį įstatymą nėra tas veiksmas, kuris būtų racionaliai vedantis į tinkamą tos problemos sprendimą, nes neįsivaizduoju, kad Seimas rastų kokių nors naujų būdų, kaip šią problemą spręsti. Prezidentas, pasakęs A, turėtų pasakyti ir B, ir pats imtis iniciatyvos bei pateikti tokį liustracijos proceso teisinį reglamentavimą, kuris, jo manymu, spręstų visas problemas", - teigė A.Kubilius.
Jo teigimu, prezidentas išsakė savo priekaištus, tačiau iki šiol nepateikė aiškios vizijos, kaip reikėtų tvarkyti liustracijos procesą. Dėl šios priežasties, jei V.Adamkus nepateiks savo nuomonės, anot A.Kubiliaus, nebeliks nieko kito, kaip siūlyti atmesti prezidento veto.
Pagal Konstituciją, Seimas gali atsižvelgti į šalies vadovo siūlymus arba iš naujo svarstyti ir priimti įstatymą nepakeistą. Prezidento veto įveikiamas, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 71 parlamentaras.
Praėjusį penktadienį prezidentas V.Adamkus nepasirašė Seimo priimto naujo vadinamojo Liustracijos įstatymo, nes, jo vertinimu, įstatymo priėmimo procedūra ir turinys pažeidžia Konstituciją.
Šalies vadovas išsakė poziciją, kad priimant naują Liustracijos įstatymą nesilaikyta Seimo Statuto - nebuvo gauta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinimo. Tokiu būdu esą buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinto įstatymų leidybos proceso stadijų seka.
Tačiau Seime taikomas procedūras, A.Kubiliaus nuomone, turi nagrinėti pats Seimas, o ne valstybės vadovas. Anot konservatorių lyderio, prezidentas įsivėlė į procedūrinius aiškinimusis ir ateityje gali tapti dar viena Etikos ir procedūrų komisija.
Valstybės vadovas taip pat skeptiškai įvertino ir įstatymo turinį - esą siekiant istorinio teisingumo imamasi tik fragmentiškų priemonių. Jo vertinimu, jam pasirašyti pateiktas įstatymas iš esmės nesureguliuoja liustracijos proceso.
Šalies vadovas paragino parlamentarus kritiškai įvertinti jau įvykusį liustracijos procesą: siekti politinio sutarimo dėl jo tolesnės eigos, nustatyti aiškias taisykles ir apibrėžtus terminus.
Tuo metu A.Kubilius mano, jog prezidentas savo veto suskaldė į šipulius bet kokias galimybes pasiekti tą politinį sutarimą. Jo teigimu, V.Adamkui pasirašyti pateiktas įstatymas ir buvo vargais negalais pasiektas sprendimas, nes esą kairieji itin priešinasi bet kokioms iniciatyvoms reglamentuojant liustracijos procesą.
"Aš neįsivaizduoju, kad šiame Seime būtų įmanoma dar kokius nors liustracijos reikalus tvarkyti, žinant kaip sudėtinga buvo pasiekti bent minimalų sutarimą dėl to įstatymo, kuris buvo priimtas ir kurį prezidentas vetavo", - sakė A.Kubilius.
Naujasis liustracijos procedūras nustatantis įstatymas, kuris apibrėžia ir KGB rezervo karininko sąvoką, priimtas spalio 11-ąją. Įstatymas nurodo, jog rezervininkai kartu su kadriniais sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojais bei slaptaisiais bendradarbiais turi būti įtraukti į specialią įskaitą.
Jame nustatoma, kad rezervo karininkas yra asmuo, įtrauktas į buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų rezervą, kuris buvo KGB mobilizacinė dalis, skirta karo grėsmės, jo pradžios, stichinių nelaimių ar masinių riaušių metu, taip pat karo atvejais.
Įsigaliojus įstatymui, šį apibrėžimą atitinkantys asmenys turėjo būti įrašyti į buvusių sovietų specialiųjų tarnybų darbuotojų, slaptųjų bendradarbių bei rezervo karininkų įskaitą. Įskaitos sąraše atsidūręs asmuo būtų buvęs paviešintas, jei norėtų tapti Seimo nariu, prezidentu, europarlamentaru, teisėju, prokuroru ar eiti kitas nacionaliniam valstybės saugumui "jautrias" pareigas.
Įstatymas skirtas nustatyti apribojimus neprisipažinusiems buvusios sovietinio saugumo pareigūnams bei bendradarbiams.
Jie negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria parlamentas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė ar premjeras, jiems užkirstas kelias užimti aukštas pareigas ministerijose, dirbti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nebūtų leidžiama būti prokurorais, dirbti Valstybės saugumo departamente (VSD pareigūnais), diplomatinėje tarnyboje ir panašiai.
Tuo tarpu prisipažinę sovietų saugumiečiai bei bendradarbiai šių sankcijų išvengtų.
Įstatyme taip pat užtrenkiamos durys prisipažinti pavėlavusiems. Buvusiame įstatyme numatytas terminas jau yra pasibaigęs, todėl nespėjusiems kitos galimybės naujasis įstatymas nesuteikia.
Pakeistasis įstatymas numato ir visiškai kitus Liustracijos komisijos veiklos pagrindus. Iki šiol ji dirbo visuomeniniais pagrindais. Pastaruoju metu komisija byrėjo - iš 5 buvusių narių tebedirbo tik 3.
Naujajame įstatyme numatyta, kad komisijos veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, ją sudarys 7 nariai, kurių po 2 siūlys prezidentas, generalinis prokuroras, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinis direktorius bei 1 VSD vadovas.
Bendrą komisijos sudėtį tvirtinti pavesta Seimui.
