Lietuvos vietą pasaulio šalių taikingumo sąraše, kuriame Lietuva šiais metais užėmė 41 vietą, galėjo nulemti netikslūs duomenys ir ginklų apibrėžimų skirtumai.
Antrus metus iš eilės rengiamoje studijoje, kurią atliko britų verslo leidinio "The Economist" tyrimų ir konsultacijų padalinio "Economist Intelligence Unit" (EIU) analitikai, pažymima, kad 2008 metais Lietuvoje padaugėjo sunkiosios ginkluotės, išaugo konvencinės ginkluotės importo ir eksporto apimtys.
Lietuvoje 2007 metais pagrindinių konvencinių ginklų eksporto kiekis 100 tūkst. gyventojų EIU pateiktais duomenimis, siekė 1, o 2008-aisiais jau 1007. Bendras sunkiosios ginkluotės kiekis 2007 metais sudarė 1096, o 2008-aisiais - 1098.
Tačiau BNS Krašto apsaugos ministerijos paprašius pakomentuoti šiuos duomenis, paaiškėjo, kad sunkiosios ginkluotės Lietuvos kariuomenėje sumažėjo 50 proc., o konvencinių ginklus pastaruosius dvejus metus Lietuva apskritai neeksportavo.
"Čia yra paaiškinimas, kuo vadovaujantis jie teikia šituos duomenis. Yra SIPRI (Tarptautinio Stokholmo taikos tyrimų instituto - BNS) duomenų bazė. Atsidarius šitą duomenų bazę ir įvedus užklausą, mano duomenimis, gavosi, kad eksporto Lietuva nuo 2002 metų nevykdė. Kodėl šitas skaičius (pagrindinių konvencinių ginklų eksporto kiekis - BNS) skiriasi 2007 nuo 2008 metų, neturiu komentarų, nes nežinau, kaip jie skaičiavo", - sakė KAM Ginkluotės kontrolės skyriaus analizės karininkas Marius Krikščiūnas.
Pasak karininko SIPRI šiuos duomenis gauna iš Jungtinių Tautų Organizacijos konvencinės ginkluotės registro, tačiau SIPRI ir JTO konvencinę ginkluotę kai kuriais atvejais supranta skirtingai. Jis taip pat pažymėjo, kad reikėtų nepainioti laikotarpių, nes EIU reitinge nurodomas taikumo pasikeitimas 2007-2008 metais, tuo tarpu 2008 metai reiškia reiškia įvertinimą už 2007-uosius, o 2007 metai atitinkamai už 2006-uosius.
"Patys aprašymai skiriasi. Kaip pavyzdys galėtų būti, kad (pagal JTO - BNS) tik 400 tonų laivas patenka, o pagal SIPRI jau ir 100 tonų patenka į šios ginkluotės kategoriją. Antras momentas yra tas, kad jie (SIPRI - BNS) ima bendrą skaičių kai viena "Stinger" raketa prilygsta vienam laivui. Tai jeigu, sakysim, vienais metais buvo importuoti trys laivai, kitais 10 raketų, reikš, kad importas buvo tris kartus didesnis", - sakė M.Krikščiūnas.
Taip pat, pasak jo, nuo kiekvienos šalies priklauso, kaip ji traktuoja importą ir eksportą. Lietuva importu laiko faktą, kai koks nors daiktas atsiduria šalies teritorijoje, tuo tarpu yra šalių, kurios importuotais daiktus laiko kai yra pasirašytos sutartys dėl jų įsigijimo. Ši paklaida, anot M.Krikščiūno, gali siekti 1-2 metus.
Pasak KAM, ginkluotė yra skirstoma į vadinamąją lengvąją ir sunkiąją. Lengvąja ginkluote vadinami pistoletai, automatai, kulkosvaidžiai ir panašūs ginklai, visa kita - sunkioji ginkluotė. Lietuvos sunkiąją ginkluotę sudaro apie 220 šarvuočių, 160 artilerijos pabūklų, 28 raketinės sistemos ir 3 koviniai laivai.
Pagal JTO apibrėžimą, konvencinei arba įprastinei ginkluotei priskiriami koviniai tankai, šarvuota kovinė technika, didelio kalibro artilerijos sistemos, koviniai lėktuvai ir sraigtasparniai, koviniai laivai, raketos ir jų paleidimo sistemos. 2007 metais iš konvencinės ginkluotės Lietuva įsigijo raketinių sistemų "Stinger" bei atsisakė vieno patrulinio laivo.
Remiantis duomenimis, kuriuos šalis teikia JTO, lyginant su 2007 metais, 2008-aisiais Lietuvoje beveik perpus sumažėjo šarvuotos technikos. Taip yra dėl to, kad 2007 metais buvo deklaruota visa technika, net ir ta, kuri buvo skirta atsarginėms dalims, 2008-aisiais JTO buvo deklaruotas naudojamos ginkluotės skaičius.
