Kaip BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas, turėtų būti diskutuojama, kokią atsakomybę už universitetų veiklą turėtų prisiimti valstybė, o kokią – pati aukštoji mokykla.
„Įprasta, o taip ir turėtų būti, kad aukštoji mokykla atsakinga už studijų ar mokslo kokybę – už rezultatą. Bet pagal visas akademinio gyvenimo organizavimo nuostatas, kaip tą rezultatą turėtume pasiekti, jau yra universiteto reikalas“, – BNS sakė A.Daniūnas.
Tuo metu siūlomuose dokumentuose, pasak jo, mėginama labai smulkiai reglamentuoti universitetų veiklą.
„Mes manome, kad neturėtų valstybė labai smulkiai reguliuoti. Ir tai susieta ne su baime reguliavimo: jeigu mes norime pasiekti rezultatą gerą, universitetas turi turėti pakankamai atrištas rankas, kad galėtų tą rezultatą greičiau ir geriau pasiekti“, – teigė rektorius.
Pasak A.Daniūno, valstybė iš universiteto turėtų reikalauti, kad vieną ar kitą studijų programą baigęs žmogus būtų įgijęs tam tikrų gebėjimų ir atitiktų keliamus reikalavimus, tačiau spręsti, kaip to pasiekti ir kokią sudaryti studijų programą, universitetas turėtų spręsti pats.
„Ar universitetas matematikos moko už aštuonis kreditus, ar už dvidešimt, čia yra jau gal universiteto reikalas. Akademinė atsakomybė turėtų likti universitete“, – įsitikinęs A.Daniūnas.
Seimas birželio pabaigoje priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.
Taip pat naujos redakcijos įstatyme lieka dabartinis aukštųjų mokyklų valdymo modelis, nors ankstesniame jo variante buvo daugiau galių numatyta aukštųjų mokyklų senatui.
