Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu yra pozityvi, teigia užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, tačiau pažymi, kad norint eiti pirmyn turi būti vykdomi tarptautiniai susitarimai, pasiekti po karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto.
Vis dėlto P.Vaitiekūnas, su prezidentu Valdu Adamkumi ir premjeru Gediminu Kirkilu aptaręs Lietuvos poziciją trečiadienį prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), žurnalistams tiesiai neatsakė, ar Lietuva nepritars rugsėjį sustabdytų Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės derybų atnaujinimui, jeigu Maskva neatitrauks savo pajėgų iš Abchazijos ir Pietų Osetijos.
„Jūs formuluojat per jeigu. Nesvarstykim, kas būtų, jeigu būtų. Tiesiog yra susitarimai, juos reikia vykdyti. Ir kai tie susitarimai bus įgyvendinti ir įvykdyti, spręsim dėl kitų žingsnių“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Ministro paklausus, kokia yra Lietuvos pozicija derybų atnaujinimo atžvilgiu jis sakė: „Labai pozityvi pozicija mūsų Rusijos atžvilgiu“ ir pažymėjo, kad Lietuva nori, jog panašūs konfliktai nesikartotų.
„Mes norime, kad šitas incidentas, šitie karo veiksmai tarp Rusijos ir Gruzijos daugiau niekur nepasikartotų, kad tai būtų vienintelis ir išimtinis atvejis, kad mes neturėtume tokių konfliktų kitose pasaulio dalyse, ES ir Rusijos pakraščiuose.
Manome, kad tikras, tvirtas kelias vedantis į tokią strategiją yra Medvedevo-Sarkozy (Rusijos ir Prancūzijos prezidentų Dmitrijaus Medvedevo ir Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozy) - aut.) susitarimų rugsėjo ir rugpjūčio mėnesiais vykdymas - taip, kaip tai yra parašyta ir sutarta neeiliniame EVT susitikime rugsėjo 1 dieną“, - kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Jis taip pat tiksliai neatsakė, ar ES ir Rusijos derybų klausimas bus svarstomas EVT metu.
„Bus kalbama dėl ES ir Rusijos santykių, dėl Rusijos - Gruzijos konflikto ir dėl tų susitarimų, kuriuos pavyko pasiekti N.Sarkozy ir D.Medvedevui“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje galimai yra iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Po rugsėjo 1 dieną įvykusios Europos Vadovų Tarybos buvo sustabdytos birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją bei teritorinį vientisumą.
