Tiesa, pareigūnai juos gali sustabdyti nebent perspėdami žodžiu ir tik gresiant pavojui išsitraukti ginklą.
Tačiau po dešimties metų pertraukos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas užsimanė šią tvarką pakeisti ir atrišti pareigūnams rankas laisviau išsitraukti ginklą – įteisinant įspėjamąjį šūvį. Tik tokia ministro veikla labiau panaši į debesų gainiojimą, nes, anot policijos pareigūnų profsąjungos, įspėjamasis šūvis jiems nereikalingas.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Migrantai gąsdina lietuvius
Antanas, gyvenantis vos keli kilometrai nuo Baltarusijos sienos, nelegalus, einančius pas vietinius prašyti duonos ir vandens, matė ir susėdus kone palei savo tvorą. Apie nelauktus svečius Antaną įspėjo šuns lojimas. Tada 4 nelegalų susemti atvažiavo pasieniečiai.
„Negalima jų tempti. Jie turi patys gražiai įlipti į autobusiuką ir paskui išsivežė, bet čia užtruko kokias 3 valandas, kol juos susodino gražiai, kaip turi būti piliečius. Negalima jų nei vilkti, nei mušti, nei vesti“, – sako Kalvarijos rajono gyventojas Antanas.
Nelegalus Antanas dabar mato rečiau, bet jam dėl to nėra ramiau. Anot jo, nors kluonas prikabintas, būna baimė, kad migrantai ateis ir padegs namus.
Rūkštėnų kaimo gyventojai Jonas su žmona Vida pasakoja dažnai matantys keliuku patruliuojančius pasieniečius. Nors pas Joną nelegalai dar neįsibrovė, bet vyras girdėjęs, kad jie apsigyvena apleistose sodybose. Tokių atvykėlių savo kluone Jonas pamatyti nenorėtų. Nelegalai gąsdina ir Jono žmoną.
„Baisu, atsiprašant, į lauko tualetą išeiti. Ką gali žinoti, kas čia kur sėdi“, – baiminasi Vida.
Moteris bijo, nes nežino, kas jiems į galvą gali šauti.
„Kokias ligas nešioja, iš tikrųjų. Mažu, kaip sako, su kokiomis ligomis. <...> Ir nevalgę gali būti, atsiprašant, įsibrauti į trobą, šaldytuvus. Visko gali būti“, – spėlioja Rūkštėnų kaimo gyventoja.
Anot Jono, pasieniečiai galėtų ir įspėjamuosius šūvius leisti – nelegalams atbaidyti: „Tai gal turėtų. Tai kaip juos sustabdyti? Jų tokia pareiga man atrodo.“
Pasieniečiai bijo panaudoti ginklą
Liepos pabaigoje iš Baltarusijos į Lietuvą pateko nelegalai, pro prasikastą tunelį ir užpuolė pasieniečius bei vieną jų bandė nusitempti į Baltarusiją, tačiau pasieniečiai ginklo prieš juos taip ir nepanaudojo.
Nuslėpus šį įvykį, lėkė buvusio pasieniečių vado Rustamo Liubajevo galva. Nors Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad tai nesusiję, tačiau jis nori grąžinti įspėjamojo šūvio galimybę prieš panaudojant ginklą.
„Ypač kritinei situacijai pasienyje numatoma speciali nuostata dėl pareigūnų, atremiančių smurtinį, neteisėtą išorės sienos kirtimą, kai nėra galimybės reaguoti“, – sako vidaus reikalų ministras.
Pakeitus įstatymą, iššauti įspėjamąjį šūvį galėtų ne tik pasieniečiai, bet ir policijos, viešojo saugumo, finansinių nusikaltimų ir kitų, Vidaus reikalų ministerijai nepriklausančių tarnybų pareigūnai, net ir aplinkosaugininkai.
Ministras siūlo, kad šaunamojo ginklo panaudojimo įstatyme, kuris numato, kad ginklą pareigūnas gali panaudoti tik tuomet, kai yra neišvengiama būtinybė ar pavojus, sąvoką „neišvengiama“ išbraukti ir palikti tik pavojų. Esą tuomet būtų aiškiau, kada pareigūnas gali panaudoti ginklą.
„Įspėjus įspėjamojo šūvio būdu pažeidėją, nusikaltėlį ar kažkokį kitą, sakykim, dalyvį to nusikaltimo, na, jisai išvengs didesnės žalos padarymo. Tai yra tiesioginio ginklo panaudojimas prieš žmogų“, – teigė M. Katelynas.
Prieš nelegalus, pasistačiusius kopėčias ir bandančius patekti į Lietuvą, pasieniečiai jau galėtų panaudoti įspėjamąjį šūvį. Pareigūnai taip pat galėtų šaudyti įspėjant norėdami atremti smurtinį pasikėsinimą, apsaugoti kritinę infrastruktūrą ar reaguoti į transporto priemonę, keliančią pavojų valstybės saugomam objektui. Ir tuo pačiu, anot M. Katelyno, ginklo panaudojimas liktų kraštutine priemone.
„Pareigūnas neturi bijoti atlikti savo pareigos. Valstybė reikalauja iš pareigūno ryžtingai ginti žmogų, sieną, valstybę, bet kartu nebyliai jis yra paliekamas nežinioje, ar už atliktą pareigą jis netaps kaltinamuoju“, – pareigūnus gina ministras.
Kaip kad tapo policijos pareigūnas Šerpytis, nušovęs itin agresyvią, psichikos sutrikimų turinčią moterį. Įstatymą priėmus, teisėtas šaunamojo ginklo panaudojimas vykdant tarnybines pareigas būtų vertinamas kaip profesinių pareigų vykdymas. Tai reiškia, kad pareigūnas nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Idėja atrodo gera, o įgyvendinimas sunkus
Tik panašu, kad, pavyzdžiui, policijos pareigūnams įspėjamasis šūvis nereikalingas. Jų poreikiai visai kiti.
„Trūksta taktinio, psichologinio pasirengimo, mokymų, pratybų, simuliacinių situacijų, kad pareigūnai galėtų, iš tikrųjų, turėti mokymus ir galėtų vėliau identifikuoti panašias situacijas ir nebijotų panaudoti šaunamąjį ginklą“, – teigė policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Tad Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė nesupranta, kodėl išvis kilo iniciatyva keisti teisės aktus. Tiesa, pareigūnų nuomonės niekas ir neklausė. Pasak R. Katinienės, jie užsiklausė raštu Vidaus reikalų ministerijos ir prašo atliktų analizių, duomenų, kas suponuoja iniciatyvą keisti teisės aktus.
„Nes šiai dienai vien tik tai tokia iniciatyva, kuri neaišku iš kur yra kilusi ir ką jinai pakeis, tai manau yra daugiau tokia populistinė, niekinė“, – sakė R. Katinienė.
Negana to, didžiausia atsakomybė ir toliau guls ant pareigūnų, turinčių priimti sprendimą šauti ar ne, pečių.
„O kaip mes apibrėšim pavojaus sąvokas, kokiomis aplinkybėmis? Kai neišvengiamai, tai įvertina teismai, kiek buvo neišvengiama panaudoti šaunamąjį ginklą, o kas yra pavojus? Kaip suprasti? Mes tikrai įsivelsime į daug didesnes interpretacijas. <...> Aš neskubėčiau keisti įstatymo normos vien tik dėl to, kad kažkam tai užsimanė pakeisti esamą situaciją“, – išreiškė nuomonę Viešojo saugumo akademijos profesorė Snieguolė Matulienė.
Jei įspėjamojo šūvio galimybė įsiteisėtų, ekspertams kyla klausimas ir dėl gyventojų saugumo.
„Tankiai apgyvendintose vietovėse, kaip spręsim klausimą, kai reikės panaudoti šaunamąjį ginklą, kur tas įspėjamasis šūvis nukeliaus? Į langus, visa kita? Kaip mes prisiimsim atsakomybę?“ – svarsto S. Matulienė.
Įspėjamasis šūvis Lietuvoje buvo panaikintas 2016-siais, siekiant išvengti perteklinio ginklo naudojimo. Įspėjamąjį šūvį prieš panaudojant ginklą, gali iššauti lenkų, latvių, estų bei dalies kitų Europos šalių pareigūnai, britai, amerikiečiai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
