Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas.
Kaip musulmonai reaguoja į karą Artimuosiuose Rytuose?
Koks musulmonų santykis su sunitais, šiitais? Kaip jūs žvelgiate į karą, kuris vyksta dabar?
A. Beganskas: Jeigu mes žiūrime į tą karą, tai pirmiausia, jo aš nepalaikiau. Ne dėl to, kad ten yra musulmonai arba šiitai. arba dar kažkas. Ar man imponuoja ta vyriausybė? Tikrai ne. Tiesiog tas karas yra neteisėtas. Aš esu prieš karą, nes jis neteisėtas. Negali kita valstybė pasakyti, kad kažkas kelia mums grėsmę ir todėl galime išžudyti valstybę. Arba kitoje vietoje kilo grėsmė, nes galimai ateityje tie vaikai užaugs ir kariaus prieš mane, tai kažkokia mano šventa knyga leidžia žudyti tuos vaikus, civilius. Aš prieš šiuos dalykus.
Jeigu mes kalbame apie musulmonų santykius, mes turime pažiūrėti į istoriją. Kas yra musulmonas? Tas, kuris tiki vienu vieninteliu Dievu Alachu, kuris pripažįsta, kad paskutinis pranašas yra Mahometas. Jeigu kažkas pradeda abejoti, kažkas bando sakyti, kad nelabai gerai, kitas asmuo turėtų būti pranašu, turi nuomonę dėl Korano arba dėl hadisų, tada atsiranda klausimas. Tais laikais sunitų, šiitų nebuvo. Buvo musulmonai ir viskas.
Kas yra sunitai? Tie, kurie eina pranašo Mohameto keliu. Pranašo Mohameto kelias yra Suna. Pavyzdžiui, kažkas dabar ateis ir pasakys: „Aš nenoriu būti sunitu.“ Automatiškai jis nepripažįsta pranašo Mohameto. Jeigu jis nepripažįsta pranašo Mohameto, jis nėra musulmonas. Aš negaliu sakyti, kad visi Irane nėra musulmonai arba visi yra musulmonai.
Jeigu mes pažiūrėsime į pastaruosius 50-60 metų, kas vyko pasauly, tai mes matome, galime pamatyti, kad daugiausiai musulmonų nužudė Iranas. Net ne Izraelis, ne Amerika, ne Rusija. Mūsų bendruomenė į tuos dalykus žiūri taip ne dėl tikėjimo, musulmonų. Kaip ir rusai puolė Ukrainą. Mes žiūrime į šitą visą veiksmą, kaip į neteisėtą, kuris yra netoleruojamas.
Kodėl baiminamasi imigrantų musulmonų?
Ar jūs pastebite, kad Lietuvoje, greičiausiai dabar ir Europoje, baiminamasi imigrantų musulmonų?
A. Beganskas: Aš manau, kad čia yra normalus dalykas, kadangi kažkas tyčia skleidžia tokią informaciją, kad jie atvažiuos, pagrobs jūsų butus, konstituciją, valstybę, netgi taip kalbama. Aš sakau, kad tie emigrantai atvažiuoja ir išvažiuoja. Jeigu, pavyzdžiui, Sirijoje nebūtų karo, iš jos niekas ir neišvažiuotų. Jeigu Tarybų Sąjunga arba Amerika nesikištų į Afganistano reikalus, tai afganistaniečiai gyventų iki šiol ten.
Jeigu prieš 100 metų Italija, Prancūzija nebūtų padarę žingsninių į arabų šalis, Maroką, Alžyrą, tai jie nekeliautų į Prancūzija. Taip pat tai liečia ir Britanijos kolonijos, jeigu ten nebūtų sudarę tokių kolonijų, niekas nevažiuotų ten, jie gyventų savo šalyje. Jeigu komunistai nebūtų įžengę ir žudę Turkmėnijoje, Uzbekistane, Tatarstane, Čečėnijoje, Dagestane, tie žmonės ir gyventų savo valstybėje.
Musulmonai yra radikalūs labiau? Pavyzdžiui, čečėnai. Kas yra susidūręs su čečėnais, pavyzdžiui, kai tarnavome sovietų armijoje ir buvo čečėnų, tai iš tikrųjų radikalizmo ten yra daug.
A. Beganskas: Supraskite ir tuos žmones. Jeigu paimsime čečėną arba afganistanietį, pažiūrėkite, ar jie kažkada turėjo kažkokį atokvėpį nuo karo? Jie net neturėjo tokios galimybės. Turiu daug draugų čečėnų, vienas jų sako: „Aš tiesiog nekenčiu tų rusų kariškių.“ Vien tik dėl to, kad jų akyse jie nužudė giminę arba šeimą. Tai vėlgi yra klausimas nieko bendro neturintis su tikėjimu. Tai asmeninis, vidinis jausmas.
Įsivaizduokite, neduok Dieve, jeigu jūsų akyse kažkas atvažiuotų į namus ir nužudytų jūsų vaiką, žmoną išprievartautų, tėvus išžudytų, nukankintų, ką jūs tada darytumėte? Čia klausimas toks, ar tie žmonės turėjo laiko ten taikiai pagyventi? Su Carinė Rusija kiek metų kariavome, bandė užkariauti, išžudė, sudegindavo čečėnus. Tarybų Sąjunga vėl atėjo, vėl pasakė: „Jūs nekalbėkite, jums draudžiama kalbėti savo kalba.“ Net Čečėnijos sostinė pavadinta Groznu kaip simbolis Čečėnijos užkariavimo.
Po viso to, kas vyko Rusijos valdymo laiku, du Čečėnijos karai buvo, kaip vertinti tai, kad čečėnų tarnauja dabar Rusijai?
Aš nemanau, kad ten yra čečėnų tarnystė rusams, nes dauguma čečėnų nepritaria tam. Yra daug čečėnų, kuriuos aš pažįstu ir kurie gina būtent Ukrainos pusę, laisvę, ukrainiečius. Yra tų, kurie kariauja ir Rusijos pusėje. Aš manau, kad čia yra toks planas, kaip sunaikinti tuos čečėnus. Tiesiog išsiųsti į tą karą, kad jie ten žūtų. Po to ateis kita valdžia, kurie bus lojalūs Rusijai, tarnaus Putinui ir neturės jėgų arba pajėgumų pasipriešinti.
Dagestanas, Čečėnija ir Tatarstanas, mes matome, kad jie per prievartą juos ima gatvėje ir veža į karą. <...> Tai kodėl valdžia, kuri dabar yra Rusijoje, nesiunčia į karą savo šitos Rusijos piliečių, kurie ten patriotai tokie? Tegul važiuoja į karą kariauti. Rusijos Vyriausybė bando sunaikinti tuos potencialus, kurie gali pagalvoti apie nepriklausomybę, laisvę ir sunaikintus žmones.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
