Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kėdainių pašonėje stūksančio Kalnaberžės dvaro istorija turtinga ir skaičiuoja bemaž 400 metų.
„Paskutinis palikuonis, kai dar priklausė Radvilų nuosavybei, tai buvo Mykolas Žuvelė. Jis ištekino dukrą už grafo Stanislavo Čapskio ir taip dvaras perėjo Čapskių nuosavybėn“, – pasakojo dvaro savininkas Tautvydas Šiburkis.
Ėjo iš rankų į rankas
Deja, rūmų viduje Radvilų, Čapskių, Stolypino ir galiausiai Kazio Binkio laikus menančio grožio ir didybės nelikę. Iš rankų į rankas ėjęs dvaras itin nustekentas. Tarpukariu ten veikė berniukų kolonija, sovietmečiu – internatas ir vaikų namai. 2001-ais jį įsigijo Viktoro Uspaskicho valdoma įmonė.
„Vienu metu šis dvaras ir Uspaskichui priklausė. Tikrai neatgaivino, dvaras nuėjo dar gilyn į pražūtį“, – teigė T. Šiburkis.
Tuomet įsikišo paveldosaugininkai – dvarą perėmė valstybė.
„Deja, reikia apgailestauti, kad dvaras buvo nupirktas, bet jokių veiksmų mes nematėm ir buvom priversti kreiptis į teismą ir nusavinti – valstybė nusavino. Tiek, kiek buvo išlikusių vertingų elementų, detalių, jos sunyko“, – tikino Kultūros paveldo departamento specialistė Asta Naureckaitė.
Tad 2022-aisiais Kalnaberžės dvarą įsigijo Šiburkių šeima ir kibo į darbus.
„Viduje radome tai, ką matote. Kelios staktos, kurias išsisaugojom, plikos sienos, jokių lubų, jokio gražaus radinio, vienas kitas senas koklius, pagal kurį gal bandysime atstatyti kelis pečius“, – sakė dvaro savininkas.
Aplinka pamažu primena parką, kur galima atvykti šeimoms, rengti iškylas ar – suderinus su šeimininkais – didesnes šventes.
„Kultūrinė, meninė veikla ir galbūt šventės, edukacijos, konferencijos. Mes darome dvarą žmonėms. Ten gal padarysime lengvą muziejų, eksponuosime senovinius kardus, nes Čapskiai turėjo didžiulę šarvų ir ginklų kolekciją“, – kalbėjo T. Šiburkis.
Entuziastingai nusiteikę istorijos puoselėtojai per dvejus metus viliasi sutvarkyti ir bemaž 800 kvadratinių metrų ploto dvaro rūmus.
Norėtų mokestinių lengvatų
Kiti dvarai, deja, kaip tame pačiame Kėdainių rajone esantis Apytalaukio dvaras, nyksta akyse. Ant dvaro rūmų štai jau net medeliai auga. Lietuvos kultūros vertybių registre yra apie 500 dvarų, tik penktadalis jų sutvarkyti ar tvarkomi.
Nors pastaruoju metu daugėja entuziastų, kurie naujam gyvenimui pasiryžta prikelti Lietuvos dvarus, jiems kyla nemažai iššūkių.
„Tam, kad sutvarkytų pastatą, reikia pasirengti tvarkybos projektą ir likviduoti avarinę grėsmę. Kitas dalykas – pačiuose dvaruose dar yra gyventojų, kurie gyvena daug metų ir gal sunku priimti, kad atėjo naujas šeimininkas ir nori sutvarkyti kultūros paveldo objektą“, – sakė A. Naureckaitė.
„Dvarų tema labai populiari. Politikai mėgsta iškelti, surengia vieną kitą renginį ir tuo baigiasi. Bet tų realių žingsnių pasigendame“, – kalbėjo Pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas.
Tinkamai sutvarkyti istorinius pastatus reikia milžiniškų lėšų, sako Liubavo dvarą atgaivinęs pilių ir dvarų asociacijos vadovas.
„Turėtų būti mokestinės lengvatos, kad nemokėtume nekilnojamo turto mokesčio arba kad atsirastų, kad ir mažos lėšos, kurios galėtų paremti tuos žmones, tuos entuziastus, kad kažkiek kompensuotų priežiūros kaštus ir kitas išlaidas“, – sakė G. Karosas.
Valstybė kasmet visų šalies kultūros paveldo objektų tvarkymui skiria apie 6 milijonus eurų. Jei finansavimas nedidės, daliai paveldinių pastatų – ypač dvarų – gresia griūtis.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:



















































































































































































































































