Jau tuoj bus vieneri metai, kai patvirtinta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa (KPP). Apie šios programos įgyvendinimą mintimis dalinasi Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.
- Kokios yra bendros programos įgyvendinimo tendencijos, ar pasitvirtino Jūsų paramos įsisavinimo prognozės?
- 2007 m. buvo Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos derinimo, strategijos rengimo metai, per kuriuos nuveikta išties labai daug: programa buvo ne tik parengta, suderinta, bet ir patvirtinta, įsibėgėta šaukiant kvietimus paraiškoms teikti, kviečiant galimus paramos gavėjus pasirinkti paramos priemones ir dalyvauti paramos įsisavinime teikiant projektus, parengtos daugumos priemonių įgyvendinimo taisyklės.
2007-2013 metais Lietuvos žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai skirta 16 mlrd. litų paramos, pusė šios sumos sudaro tiesioginės išmokos, kita dalis bus išmokėta per kaimo plėtros fondą. Norėčiau priminti, kad parama bus teikiama keturiomis kryptimis: I kryptis nukreipta į žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimą, II kryptis – į aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą, III kryptimi siekiame gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimo, na, o IV kryptimi įgyvendinamas LEADER metodas, remiamas vietos veiklos grupių strategijų ruošimas ir jų įgyvendinimas.
Kaip jau minėjau, sulaukėme nemažo srauto paraiškų bei pradėjome mokėti pirmuosius paramos pinigus – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėms, kurių įgyvendinama per 30 (kiekviena iš jų siekiama specifinių tikslų, padeda spręsti pačias įvairiausias žemės ūkio ir miškininkystės, maisto sektoriaus ir kaimo plėtros problemas), 2007–2008 metais, iš 8 mlrd. Lt visam laikotarpiui, skirta 1,89 mlrd. Lt, iš jų ES dalis –1,45 mlrd. Lt.
Iki šių metų rugsėjo surinkta arti 218 tūkst. paraiškų, pagal kurias prašoma 1,3 mlrd. litų paramos. Populiariausia tarp pareiškėjų yra I programos kryptis, orientuota į žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimą, o šioje kryptyje aiškiai išsiskiria „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonė, pagal kurią prašoma 354 mln. Lt paramos. Ši priemonė buvo populiari ir 2004–2006 metais – tuomet dar stigo lėšų augalininkystei remti, tačiau tie projektai, kurie buvo įvertinti, kaip tinkami paramai gauti, galės būti finansuojami ir 2007–2013 m. laikotarpyje, tam jau esame gavę Europos Komisijos patvirtinimą. Maksimali paramos suma nėra didelė – 200 tūkst. eurų vienam projektui, tai leidžia didesniam skaičiui nedidelių ūkių ja pasinaudoti. Džiaugiuosi, kad mūsų socialiniai partneriai, žemės ūkio subjektai, Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija ir kt. rado bendrą susitarimą susitaikant su šia, mažesne nei 2004–2006 m., maksimalia paramos suma. Džiugu, kad pareiškėjų aktyvumas, noras modernizuoti įmones yra labai didelis – galime tik dar kartą konstatuoti, kad teisingai nusimatėme finansines proporcijas numatydami, kad ši priemonė bus viena svarbiausių ir jai skirdami žymią dalį paramos.
Taip pat didelis pareiškėjų aktyvumas teikiat paraiškas pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – prašoma 136 mln. Lt paramos. Didelė dalis šių paraiškų bus tenkinama, žinoma, jei ūkininkai atitiks paramos teikimo sąlygas, kurias nustatėme nacionalinius lygiu – už 1 ha bus mokama 1 tūkst. eurų, o remiami ūkiai privalės būti ne mažesni kaip 12 ha. Šį apribojimą nustatėme aiškiai suvokdami, kad ūkininkai, turintys nedidelius, 1-2 ha žemės ūkius, negali pretenduoti į tą paramos mastą, kuris yra teikiamas. Tiesa, jei ūkininko žemė dar nėra įforminta (pvz. ne dėl savininko kaltės neatkurta nuosavybės teisė į žemę), jam iki sutarties pasirašymo leidžiama tvarkyti visus nuosavybės atkūrimo dokumentus. Žmogus neturi nukentėti dėl to, kad valstybė užvilkino šį procesą, t.y. žemės nuosavybės atkūrimą. Bendra paramos suma besikuriančiam ūkininkui siekia 40 tūkst. eurų – tai puiki galimybė, postūmis, turint atitinkamą žemės plotą, pradėti moderniai ūkininkauti, vėliau galbūt galvoti ir apie kitų priemonių įgyvendinimą.
Dar nuo SAPARD laikų pastebimas ypač didelis susidomėjimas „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo“ priemone, pagal kurią naujuoju finansiniu laikotarpiu jau prašoma 126,75 mln. Lt paramos. Kalbant apie šią priemonę norėtųsi akcentuoti, kad pareiškėjai yra labai stiprūs, jų šiai dienai yra 35, o maksimali paramos suma stambiai ar vidutinio dydžio įmonei – 2,8 mln. eurų vienam projektui (smulkiai įmonei – 200 tūkst. eurų). Tačiau maksimalūs paramos dydžiai ir šioje priemonėje yra mažesni nei tie, kurie buvo pritaikyti 2004–2006 metais, kadangi šiame laikotarpyje siekiame didesnės sklaidos, kad kuo didesnis ūkio subjektų skaičius galėtų pasinaudoti parama.
II kryptyje norėčiau išskirti priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ – rugpjūčio 14 d. duomenimis, prašoma 435 mln. Lt paramos ir „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ – 63 mln. Lt, o III kryptyje pareiškėjai teikia prioritetą „Kaimo turizmo veikos skatinimui“ – prašoma 65 mln. Lt paramos bei priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ – 29 mln. Lt.
Jau autorizuota 107 tūkst. paraiškų už 395 mln. Lt. Pareiškėjams iki 2008 rugpjūčio 14 d. išmokėta 222 mln. Lt – tai sudaro 12 % nuo 2007–2008 metams skirtos paramos.
- Koks yra pareiškėjų, besikreipiančių paramos, aktyvumas? Ar jis pateisina jūsų lūkesčius?
- Pareiškėjų aktyvumas yra labai didelis, gal kiek mažesnis nei vidutiniškai pastebimas pagal priemonę, kuria skiriama parama naujam procesui – alternatyvių kaimo verslų vystymui. Bet tai natūralu – juk anksčiau kaimas rėmėsi tik žemės ūkio veikla. Sieksime, kad perspektyvoje atsirastų daugiau veiklų, užtikrinančių žmonių užimtumą bei aukštas pajamas. Dar daugiau rūpinsimės visuomenės informavimu, kitų ES – ypač Vakarų Europos, Airijos geros patirties analize ir populiarinimu. Stengsimės sudaryti jaunimui galimybes pasirinkti veiklą pagal jų įgytą profesiją. Taip kaimas taps patrauklesnis, gyvybingesnis, jaunesnis.
Vertindami vykstantį paraiškų teikimą galime pastebėti, kad einame koja kojon su realybe. Lėšų paskirstymas pagal kryptis iš esmės atitinka žmonių pageidavimus. Apie 2011 metus galėsime pakoreguoti šias proporcijas, jei matysime, kad yra poreikis tam tikrai krypčiai skirti daugiau ar mažiau lėšų. Europos Komisija leidžia vieną kartą per metus koreguoti programą. Šiuo metu, kaip rodo pirmieji paramos įsisavinimo rodikliai, tam poreikio nėra. Sieksime, kad lėšos būtų paskirstomos racionaliai, efektyviai, ir, žinoma, skaidriai. Bendra suma iki 2013 m. nesikeis, gali keistis tik proporcijos tarp krypčių.
- Kaip III ir IV kryptimi sieksite pagerinti gyvenimo kokybę kaime? Kaip atrodys Lietuvos kaimas 2013 metais?
- Gyvenimo kokybė didele dalimis įgyvendinama per užimtumo, alternatyvių verslų plėtrą, verslo įvairinimą kaime. Juk Lietuvoje tiek daug amatininkų, kurie užsiima medžio drožimu, audimu, metalo dirbimu ir panašiais amatais. Kaimas 2013 metais turėtų būti stipriai pasikeitęs, ypač ūkio struktūros įvairovės prasme. Šalia žemės ūkio veiklos bus daugiau paslaugų įmonių, amatų centrų, kaimo turizmo objektų, ypač nepalankiose ūkininkauti vietovėse. Per kaimo plėtrą siekiame įgyvendinti ir tolygios regionų plėtros principą, juk regionai su geromis sąlygomis žemdirbystei ekonominiu požiūriu daug stipresni nei esantys mažiau palankiose žemėse, kur pajamos iš žemės ūkio gamybos, o taip pat ir tiesioginių išmokų yra žymiai mažesnės. Svarbu šiuos regionus vystyti parenkant jiems atitinkamas veiklas, pvz. ekologinę žemdirbystę, kaimo turizmą, kitus alternatyvius verslus. Tai išlygintų galimybes tų rajonų gyventojams užsitikrinti panašias pajamas kaip ir derlingose teritorijose, sumažintų atsilikimą. Lygiagrečiai turėtų būti plėtojama ir infrastruktūra, gerinami keliai, vandentvarka, vandens kokybė, apšvietimas.
Labai svarbi ir kaimo bendruomenių bei vietos veiklos grupių veikla. Jų strategijos vietos regioninei plėtrai užtikrinti rengiamos ir įgyvendinamos pagal LEADER priemonę. Paskaičiavome, kad kiekvienam rajonui, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, per 7-erius metus bus suteikta paramos vidutiniškai apie 8 mln. litų – nuo 5 mln. iki 16 mln. litų įvairiems bendruomenių projektams įgyvendinti. Tad ir nuo pačių kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių sugebėjimo panaudoti vietinį potencialą, įsisavinti Europos Sąjungos fondų paramą priklausys gyvenimo kokybė atitinkamuose regionuose – galimybė užsitikrinti ilgalaikes šeimos pajamas, jaukią ir saugią aplinką, kultūrinį gyvenimą.
Nuo sausio mėnesio Žemės ūkio ministerija pradėjo kuruoti tradicinių amatų ir tautinio paveldo produktų gamybą, anksčiau šios srities valstybinio reguliavimo nebuvo. Mums ši funkcija pavesta dėsningai – juk tradiciniai amatai, etnokultūra, tautinis paveldas pirmiausia puoselėjami kaime, čia jo šaknys.
Lankydamasi įvairiuose renginiuose, kuriose pristatomi tautiniai dirbiniai, paveldo produktai, atkreipiau dėmesį, kad amatininkai net nežino, jog gali pasinaudoti parama savo verslo plėtrai, tad turime juos kuo plačiau informuoti apie tai. Šiuo tikslu rugsėjį ketiname surengti amatų ir tautinio paveldo produktų gamybos forumą, į kurį sukviesime amatininkus, tautinio paveldo puoselėtojus, kad jie iš pirmų šaltinių gautų išsamią informaciją apie galimą paramą, juolab, kad amatininkai mielai dalyvauja įvairiuose renginiuose, pristatydami savo meną. Visada smagu ir kitoms šalims pristatyti Lietuvos tautinį paveldą – rudenį kelių ambasadų prašymu Briuselyje rengiame lygiadienio renginį, kurio metu pristatysime Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, tautinį šalies paveldą, folklorą. Tokias priemones jau ne kartą surengėme eilėje kitų valstybių: Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje. Šie renginiai mėgstami ir laukiami. Taip mes prisidedame ir prie Lietuvos tautinio veido geresnio pažinimo, šiltesnių tarpusavio santykių su kitomis tautomis, o taip pat ir tampresnių ryšių su mūsų išeivija, skatindami ją grįžti Tėvynėn.
Žemės ūkio ministerijos informacija
