Atlikti gerą darbą – teisingas, bet kartais itin brangiai kainuojantis ir daug problemų sukeliantis žingsnis. Vis dėlto, nepaisant visų laukiančių išbandymų, Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie priima sprendimą sukurti šeimyną.
Seime Vaiko gerovės parlamentinė grupė suorganizavo posėdį-apskritojo stalo diskusiją dėl Lietuvos šeimynų padėties.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pristatė šeimynų situaciją Lietuvoje iki naujojo Šeimynų įstatymo 2010 m. vasario 11 d. ir jį priėmus, šeimynų licencijavimo, dalyvių skaičiaus, atlyginimo, pajamų, socialinių garantijų ir dalyvavimo projektuose galimybių klausimus.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė pridūrė, kad programoje yra užsibrėžtas tikslas iki 2030 m. sumažinti globos namuose augančių vaikų skaičių 10 proc.
Dviprasmiška situacija
Kiekviena šeimyna – atskira istorija. Juk po vienu stogu susirenka nepažįstami vaikai, iš kurių naujieji tėvai turi sulipdyti darnų darinį. Toli gražu ne viskas būna rožėmis klota. Dalis vaikų, kurie patenka į šeimyną, būna neįgalūs, kiti turi psichologinių problemų, todėl tėvams tenka įveikti itin rimtus iššūkius.
Šeimynos iš Pasvalio atstovė Nijolė Navickienė pasidalijo problema, kurią teko (ir, greičiausia, dar tenka) spręsti pastaraisiais mėnesiais: „Turėjau pirmą neįgalią mergaitę. Prieš kurį laiką atsirado jos mama. Motinai atseit parūpo dukra. Iš tikrųjų jai svarbiausia buvo vaikui skiriami pinigai. Mergaitė labai norėjo grįžti pas mamą, ir niekas jos negalėjo sulaikyti. Ji sugrįžo pas mamą, tačiau su savivaldybe sutarėme, kad tai mamai pinigai nebūtų mokami. Praėjo mėnuo, ir mamos meilė išgaravo.“
Anot jos, tada mergaitei nebebuvo kur dėtis, todėl ji atsidūrė globos namuose. „Mergaitei labai prireikė vaikų, pinigų, laisvės. Berniukai aplink ją pradėjo sukti ratus. Ji pradėjo kalbėti, kad išvažiuos dirbti į užsienį. Bet juk ji pati negali savimi pasirūpinti. Mergina visada bus priklausoma nuo kitų žmonių. Tačiau hormonai siaučia, kažkas kažką pataria ir ji nebesusigaudo, kaip pasielgti būtų teisingiausia“, - sakė N. Navickienė.
Negauna paskolos
Norėdami pagerinti šeimynose augančių vaikų situaciją, tėvai bando kreiptis į bankus dėl paskolų, tačiau solidesniu turtu neparemti prašymai yra akimirksniu atmetami.
Šeimynų atstovai taip pat iškėlė problemą, kad jiems mokami pinigai už vaiką nėra traktuojami kaip darbo užmokestis. „Todėl gauti net nedidelę paskolą nėra jokių galimybių. Valdžia nesidomi šeimynų problemomis, todėl esame nedėkingoje situacijoje“, - pabrėžė N. Navickienė.
Per diskusiją Seime buvo pateikta situacija, kai atsirado iniciatyva sukurti šeimyną Biržuose, tačiau viskas susiklostė nesėkmingai. Žmonės neturėjo savo namo, tik nedidelį butą. Labai mažas butas, kuriame daug vaikų būtų netilpę. Reikėjo didesnių patalpų, tačiau paskolos niekas nedavė.“
Problemų nereikėtų spręsti imant paskolas iš banko. Bankas mato, kokios pajamos, todėl ir nenori rizikuoti.
