Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilnietė Vilma prie Karoliniškių poliklinikos lūkuriuoja vizito pas gydytoją – susirgo: „Visi požymiai – nosis, gerklė, akys, galva, kaulus gręžia. Visi nemalonūs tokie požymiai.“
Panašiai jaučiasi ir Alisa, taip pat laukianti, ką pasakys gydytoja: „Peršalimas, kosulys, perpūtė nugarą.“
Eilės prie gydytojų kabinetų pastarosiomis savaitėmis ilgėja. Daugiausia žmones kamuoja viršutinių kvėpavimo takų ligos, nors pagreitį įgauna ir koronavirusas bei gripas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė skaičiuoja – užsikrėtimų koronavirusu skaičius per 14 dienų siekia daugiau nei 131 atvejį šimtui tūkstančių gyventojų.
„Ta informacija, kodėl pradėjo didėti SARS COVID atvejai, yra siejama būtent su Omikron pogrupio nauju variantu XBB1.5. Kol kas tokių pastebėjimų, kad ligos atvejai būtų sunkesni, ar keltų didesnę grėsmę, nėra“, – kalbėjo epidemiologė.
Tačiau žmonės sparčiai pildo ligoninių palatas. Dauguma jų priklauso rizikos grupei.
„Vilniaus universiteto ligoninėje, Infekcinių ligų centre maždaug trečdalis stacionarinių lovų šiuo metu užimta tų pacientų, kurie gydomi dėl COVID infekcijos“, – sakė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.
Gripo atvejų kol kas mažiau. Per rugsėjį iš viso Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai jų užregistravo apie pusšimtį. Tačiau skaičiai augs, mat pernai sezonas parodė, kad sergamumas grįžta į priešpandeminį laiką, kai būdavo skelbiamos gripo epidemijos.
Dviem virusams – gripo ir COVID – susipinant tarpusavyje, medikai ragina žmones suskubti skiepytis, ir tai daryti jau nuo kitos savaitės. Poliklinikoms jau keliauja nauja vakcina nuo koronaviruso. Nuo kitos savaitės žmonės galės ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso skiepytis vienu metu.
„Dauguma pacientų neturi, nepatiria šalutinių reiškinių, o jeigu patiria, tai, tikėtina, lengvus šalutinius reiškinius. Vietines reakcijas – paraudimą, patinimą, ką stebėjome ir COVID skiepijimo metu, ir tokiass, kaip bendras reakcijas – nuovargį, galvos skausmą, kartais nedidelę temperatūrą“, – aiškino Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.
Dalis tautiečių džiaugiasi nauja galimybe ir mano, kad taip valdžia pritrauks daugiau norinčiųjų skiepytis:
„Labai gerai. Todėl, kad vienas ėjimas, vienu kartu. Ir nereikės galvoti, rūpintis, vėl užsirašinėti, vėl eiti.“
„Na, paprasčiausiai laiko taupymas. Patogu.“
Kiti gi laikosi savo ir skiepytis jų nesuvilios net ir supaprastintos sąlygos:
„Ne, aš apsieisiu.“
„Aš kol nesiskiepijau nesirgau, o pasiskiepijau ir susirgau korona.“
„Aš nenoriu. Manau, kad natūralus mūsų imunitetas yra daug geriau nei bet kokios vakcinos. Čia deriniai, kad ir kokie bebūtų.“
Lietuva įsigijo apie 200 tūkstančių gripo ir apie 120 tūkstančių COVID-19 vakcinos dozių. O pasiskiepyti nuo kovido, kaip sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, gali visi, kas yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu.
„Pagrindinė rekomendacija skiepytis rizikos grupėms priklausantiems asmenims, vieno vizito metu tiek gripo, tiek kovido vakcinomis, tačiau galima skiepytis ir visiems 6 metų ir vyresniems gyventojams“, – sakė G. Megelinskienė.
Skiepyti galima vaikus nuo 6 mėnesių. Tiesa, poliklinikos sako, kad vakcina mažiesiems nėra populiari. Pavyzdžiui, į Karoliniškių polikliniką nuo koronaviruso pernai pasiskiepyti atėjo vos 5 vaikai.
„Kooperuosimės su kitomis įstaigomis, kad vienu užsakymu būtų panaudojama daugiau vakcinų. Nes vienoje pakuotėje yra 100 dozių, tai spėjam, kad gali likti daug nesunaudotų vakcinų“, – kalbėjo Karoliniškių poliklinikos slaugos administratorė Vaida Danielė.
Specialistai suskaičiavo – paskiepijant kuo daugiau vyresnių ir rizikos grupei priklausančių žmonių, galima išvengti iki 60 procentų hospitalizacijos ir iki 80 procentų mirties atvejų. O mokslininkai dalijasi ir kita įdomybe – Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas seroepidemiologinis tyrimas parodė, kad imuniteto nuo kovido neturi mažiau nei vienas procentas žmonių.
„Iš 517 žmonių, kurie dalyvavo tyrime, tik 5 asmenys neturėjo antikūnų ir nedeklaravo, kad buvo persirgę arba vakcinuoti“, – teigė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Per 70 procentų žmonių turi vadinamąjį hibridinį imunitetą, kuris susidaro tiek persirgus, tiek po vakcinacijos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
