Ligita Jančorienė

Šaltuoju metų sezonu padaugėja susirgimų peršalimu, gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Nuo dalies jų turime skiepus, tačiau kitas kvėpavimo takų infekcijas gydomės simptominėmis priemonėmis.

Įžengus rudeniui ir artėjant žiemai didėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis. Savo ruožtu gydytojai vardija, kokių sveikatingumo priemonių griebtis, norint sustiprinti savo imunitetą, ir dar kartą primena, kad skiepai – tai pagrindinė priemonė, galinti jus apsaugoti nuo didelių užkrečiamosios ligos komplikacijų. Vėstant orams gyventojai vis dažniau susiduria su tam tikrais virusais, bakterijomis, kurios sukelia skirtingas ligas.

Sergamumui koronavirusu ir kitomis peršalimo ligoms augant it ant mielių, specialistai dega žalią šviesą paprastesnei vakcinacijai. Jau nuo kitos savaitės pabaigos norintieji pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso tai galės padaryti vienu metu. Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sveikatos specialistai jau skelbia apie peršalimo ligų pagausėjimo ir vakcinacijos pradžią. Gydytojai patvirtina, kad COVID-19 sezonas po truputį įsivažiuoja: ligoninėje gydomas ne vienas šia infekcija sergantis pacientas. Kartu primenama, ir kada galėtume sulaukti griežtesnių ribojimų dėl virusų plitimo. Nuo spalio 5 d. gyventojai kviečiami pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos vieno vizito gydymo įstaigoje metu.

Norint, kad atostogos užsienyje neapkarstų, medikai primygtinai rekomenduoja pasidomėti epidemiologine situacija šalyje, į kurią vykstama. Gali būti, kad jums reikės papildomai pasirūpinti tam tikrais skiepais arba profilaktine vaistų doze. Negana to, jau nuvykus būtina laikytis ir tam tikrų taisyklių, mat kitaip vietoj malonių įspūdžių gresia ligos patalas.

Nors šiltuoju metų laiku peršalimo ligomis sergame mažiau, medikai primena, kad vasarą atsiranda palankios sąlygos ne vienai infekcinei ligai plisti. Vienos jų dažniau užklumpa suaugusiuosius, kitos labiau atakuoja vaikus. Kaip išvengti šių ligų ir kokie simptomai jau rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytojus? VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė visų pirma priminė, kad infekcijų kaltininkai gali būti skirtingi.

Visi trys Lietuvoje beždžionių raupais sergantys vyrai neseniai grįžo iš Vokietijos. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, sąlytį su jais iš viso turėjo 7 žmonės. Visuomenei patariama nepanikuoti, o pastebėjus ligos simptomus – bėrimus ir ant žaizdelių susidarančius šašus, kreiptis į medikus. Nors mūsų specialistai to nesako, bet Pasaulio sveikatos organizacija siunčia perspėjimą gėjų bendruomenei – prašo riboti lytInių partnerių skaičių, mat raupai esą plinta praktiškai tik tarp jų.

Lietuvoje patvirtinta nemokama patikra dėl hepatito C viruso, kuriuo gali būti užsikrėtę apie 50 tūkst. to net neįtariančių žmonių. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, pokyčiai kepenyse neretai jau būna negrįžtamai pažengę – hepatitas C atsakingas už 2 proc. visų mirčių Europos regione. Suvieniję jėgas medikai ir politikai siekia sveikesnės visuomenės eliminuojant šį virusą.

Naujų užsikrėtimų COVID-19 atvejams šokinėjant nuo vos kelių tūkstančių iki arti 10-ies tūkstančių ribos didesnį nerimą specialistams kelia vis labiau užsipildančios kovidinės stacionaro lovos. Gydytojai konstatuoja, kad šiuo metu pagalbos reikia daugybei sunkių terapinių, vėžiu, širdies ar kitomis ligomis sergančių pacientų, kurių būklei blogėjant virusas kai kada tampa paskutiniu lašu.