Naujausias žalingų įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimas parodė, kad bent kartą gyvenime narkotikų yra bandę 12,5 proc. Lietuvos gyventojų, o per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų buvo apie 6 proc. Tyrime dalyvavo 4,8 tūkst. 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Tokia pati apklausa buvo atlikta ir 2004 metais.
Per pastaruosius ketverius metus padidėjo kanapių bei ekstazi vartojimas. Ypač tai pastebima tarp 15-35 m. amžiaus moterų. 3 didžiuosiuose Lietuvos miestuose psichoaktyvių medžiagų vartojimas pasivijo šių medžiagų paplitimą rajonų centruose ir miesteliuose. Rezultatai atskleidė, jog mūsų šalyje mažėja rūkančių tabaką, o kaimo gyventojai alkoholinius gėrimus vartoja rečiau nei miesto gyventojai.
„Tyrimas leido įvertinti tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimą Lietuvoje, mūsų šalies gyventojų požiūrį į šių medžiagų vartojimą“, - teigia Narkotikų kontrolės departamento (NKD) direktorė dr. Audronė Astrauskienė. Anot jos, nerimą kelią tai, kad ženkliai mažėja žalingų įpročių paplitimo skirtumai tarp vyrų ir moterų. „Tai tikrai ne ta sritis, kur moterys turėtų lygiuotis į vyrus“, - teigia A. Astrauskienė.
Populiariausios – kanapės
Populiariausios tarp narkotinių medžiagų šalyje, kaip ir prieš ketverius metus, liko kanapės. Jų vartojimas per pastaruosius metus padidėjo 4 procentais (2004 m. nors kartą gyvenime kanapes vartojo 8 proc. asmenų, 2008 m. – apie 12 proc.).
Kanapių vartojimo augimas stebimas ir kitose Europos šalyse. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, nors kartą gyvenime kanapes vartojo daugiau nei penktadalis 15-64 metų amžiaus europiečių.
Kartu pastebimas ir ekstazi vartojimo didėjimas (2004 m. vartojimas siekė apie 1 proc., o 2008 m. – 2 proc.). Kitų narkotikų, tokių kaip amfetaminas, LSD, kokainas, haliucinogeniniai grybai, vartojimas Lietuvoje reikšmingai nepakito.
Moterys vejasi vyrus
Jeigu 2004 m. didžiausia narkotikų vartotojų rizikos grupė buvo 20-21 metų amžiaus jaunimas, tai 2008 m. tyrimai rodo, kad dabar narkotines ir psichotropines medžiagas vis dažniau išbando aštuoniolikmečiai ir devyniolikmečiai.
Tyrimas atskleidžia, kad narkotikų vartojime Lietuvos moterys sparčiai vejasi vyrus. Jei prieš ketverius metus vyrai beveik 4 kartus dažniau nei moterys bandė tokius narkotikus kaip kanapės ar ekstazi, tai dabar narkotikų vartojimas tarp moterų nuo vyrų skiriasi ne daugiau kaip 2 kartus.
Kartu mažėja narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo skirtumas tarp miesto ir kaimo. Per pastaruosius ketverius metus didžiuosiuose šalies miestuose narkotikų vartojimas beveik nepakito, tuo tarpu kaimuose jis padidėjo dvigubai.
Nusiteikę prieš narkotikų vartojimą
Lietuviai teigia esą gerai informuoti apie narkotikų žalą, žino, kur kreiptis pagalbos atsiradus problemoms, mano, kad dažniausiai jauni žmonės narkotikus pradeda vartoti iš smalsumo, neturėdami ką veikti ar noro viską išbandyti.
Gera naujiena yra tai, kad per 4 metus žymiai sumažėjo asmenų, kurie sutiktų, kad būtų leidžiama rūkyti kanapes ar vartoti kitus narkotikus.
Rūkalių mažėja, o alkoholį geriančių išlieka tiek pat
Atliekant tyrimą, kartu buvo siekiama išsiaiškinti ir kitų psichoaktyvių medžiagų (alkoholio bei tabako) vartojimo paplitimą. Rūkymas yra gana populiarus tarp lietuvių, tačiau lyginant su 2004 metų duomenimis, pastebėta, kad rūkančiųjų skaičius jau yra sumažėjęs. Šiuo metu Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų. Didžiausi rūkaliai – 25-34 metų amžiaus tautiečiai. Vyrai teberūko dažniau nei moterys.
Lyginant alkoholinių gėrimų vartojimo rezultatus su ankstesnio tyrimo duomenimis, reikšmingų skirtumų 2008 metais nepastebėta. Per paskutinius 12 mėnesių – beveik 87 proc. šalies gyventojų gėrė svaigiuosius gėrimus. Beveik 15 proc. apklaustųjų prisipažino, kad vairavo apsvaigę.
Narkotikų kontrolės departamentas koordinuoja narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, teikia metodinę pagalbą, organizuoja paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimą, vykdo prekursorių kontrolę, atlieka Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo Nacionalinio centro funkcijas ir atstovauja Lietuvą svarbiausiose Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų institucijose bei kitose tarptautinėse organizacijose. Daugiau informacijos galima rasti www.nkd.lt.
