Lietuvos didmiesčiuose po truputį daugėja sergančiųjų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis.
Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), lapkričio 10-16 dienomis 10 tūkstančių penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų teko 38,9 susirgimo, o praėjusią savaitę, lapkričio 17-23 dienomis, šis rodiklis išaugo iki 44,6 susirgimo.
Tuo metu analogišką savaitę praėjusiais metais gripu ir ŪVKTI sirgo 52 gyventojai iš 10 tūkstančių.
Pasak pranešimo, šiemet lapkričio 17-23 dienomis mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Vilniuje, didžiausias - Šiauliuose.
Kiekvienais metais nuo gripo pasaulyje miršta 500 tūkst. žmonių. Lietuvoje šia liga kasmet suserga 30-100 tūkst. gyventojų.
Gripas – ūmi infekcinė liga, sukeliama gripo viruso, pasireiškianti aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu, sloga. Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis kosint, čiaudint ar net šnekant.
Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą laiką – vidutiniškai per 48 valandas.
Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: bakterinio ar virusinio plaučių uždegimo, širdies raumens uždegimo, inkstų ligų. Sergama dažniausiai vieną-dvi savaites, tačiau, išsivysčius komplikacijoms, liga gali tęstis ilgiau.
Gyventojai kviečiami pasiskiepyti nuo sveikatai pavojingos ligos. Imunitetas nuo gripo viruso susiformuoja vidutiniškai per 2 savaites nuo pasiskiepijimo.
Įprastinių sezoninių epidemijų metu sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Didesnis pavojus užsikrėsti gripu kyla žmonėms, kurių profesijos specifika – neišvengiami kontaktai su sergančiaisiais (medikai, gyventojų aptarnavimo sferos darbuotojai).
