Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. sausio–gegužės mėn. į Lietuvą gyventi ir dirbti atvyko 18 893 asmenys, tai 7 016 žmonių daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Daugiau nei pusė atvykusiųjų – į gimtinę grįžę Lietuvos piliečiai. Per tą patį laikotarpį iš Lietuvos išvyko beveik 16 tūkst. gyventojų, arba beveik 25 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Pasak statistikos departamento, iš Lietuvos išvyksta įvairių amžiaus grupių žmonės, bet daugiausia tai jaunuoliai iki 30 metų. Į Lietuvą taip pat dažniausiai atvyksta jauni, darbingo amžiaus žmonės, daugiausiai jų – iš kaimyninių šalių.
Atvyksta statybininkai ir mėsos pjaustytojai
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad imigracijos apimtys kasmet auga.
„Vien per penkis šių metų mėnesius mes gavome 30 proc. daugiau prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje. Atvyksta darbuotojai, daugiausia tai trūkstamų profesijų atstovai iš Ukrainos. Šią tendenciją stebime jau trejus metus, darbdaviai Lietuvoje neranda darbuotojų ir vežasi iš užsienio. Daugiausia atvyksta tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai, taip pat – laivų suvirintojai, mėsos išpjaustytojai. Atvažiuoja, neabejotinai, daugiau vyrų“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Ji tikino, kad darbininkai iš užsienio į Lietuvą atvažiuoja skirtingam laikotarpiui, vieni išvyksta greitai, kiti savo leidimus vis keičia ir tęsia gyvenimą čia.
„Iš paskos šeimas vežasi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tarkime, IT sektoriaus atstovai ar universitetų dėstytojai“, – atskleidė Migracijos departamento vadovė.
Pagrindinis darbuotojų srautas yra mobilūs, migruojantys darbininkai. Jie padirba čia ir grįžta atgal namo, tarkime, į Ukrainą ar Baltarusiją. Imigrantų į Lietuvą liūto dalį sudaro atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Iš kitų šalių atvyksta daug mažiau, yra keli atvykėliai iš Tadžikistano, Filipinų ir kitų šalių.
Nedžiugina, nes atvažiuoja ne tie
Savo ruožtu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Danas Arlauskas ne itin džiugaisi teigiama migracija, anot jo, reikia įvertinti visas detales.
„Aš net matau, kaip politikai ima džiaugtis, kad štai sustabdėme emigraciją. Taip, tendencija yra gera, bet esminis klausimas, kaip viskas atrodo praktiškai. Kas tie, kurie atvažiuoja? Mes turime orientuotis į atvažiuojančius žmones, kurie turi gebėjimų. Tai turėtų būti vidutinės kvalifikacijos žmonės, jei pas mus atvyksta arba grįžta žmonės be specialybės, be įgūdžių, jie atvažiuoja čia dėl to, kad kažkas kažkur nepatinka, tai tokie dalykai neturėtų mūsų labai džiuginti“, – sakė darbdavių atstovas.
Jis tikino, kad 2025 metais mes susidursime su didžiausiu vidutinės kvalifikacijos darbuotojų trūkumu Europos Sąjungoje. Trūks tų žmonių, kurie kuria pridėtinę vertę, nes Lietuva 60 proc. priklauso nuo eksporto.
„Taigi, mums reikia žmonių, kurie yra specialistai. Žinoma, lai atvažiuoja ir tie be įgūdžių, bet dabartinė mokymo ir perkvalifikavimo sistema nėra pasiruošusi padidėjusiam tokių žmonių antplūdžiui. Jei grįžta emigrantai, kurie užsienyje kapojo viščiukams galvas tai, žinote, jau Lietuvos inovatyvumo lygis yra kitas. Mes pradedame lenkti tas šalis, kuriose lietuviai išvažiavę dirbti. Tokie sugrįžę pridėtinės vertės daug nesukurs, priešingai, gali tapti socialiniais išlaikytiniais“, – svarstė D. Arlauskas.
Darbdaviai Vyriausybei signalizuoja, kad privalome užtikrinti integraciją per perkvalifikavimą, atvykėlius reikia adaptuoti Lietuvos rinkai.
„Mums reikia žmonių, kurie dirbtų didelėse įmonėse ir kurtų pridėtinę vertę, o tai, kad statybų sektorius pastatys daugiau pastatų, tai.. Kol yra europiniai arba emigrantų pinigai yra gerai, bet kas toliau? Lygiai taip pat su vežėjais, jei bus patvirtintas mobilumo paketas mūsų vežėjų sektorius labai greitai susitrauks“, – tendencijas vardino darbdavių atstovas.
Anot jo, ukrainiečiai, kurie dirba Lietuvoje, čia yra komandiruojami, mokesčius moka Ukrainoje, uždirbtus pinigus taip pat siunčia į Ukrainą. Taigi, jie padidina įmonių pelningumą, bet viskas sukasi vidaus ekonomikoje per vidaus vartojimą. Tai nekuria ilgalaikės vertės, nes pinigai iš Lietuvos išeina.
Politikai girsis, bet nėra dėl ko
Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad politikai, žinoma, pasinaudos žinute, kad Lietuva tapo valstybe, kuri gali traukti išvykusius arba naujai atvykstančius žmones. Anot jo, grįžtamoji migracija tikrai bus suprantama, kaip nemenkas pliusas.
Tiesa, jis nebuvo garantuotas, kad pas mus jau yra būtent tos sąlygos, kurios skatintų grįžtamąją migraciją.
„Vyriausybė turėtų vykdyti komunikacinę kampaniją, kurios kol kas nesimato, o taip pat gerinti viešąsias paslaugas. Yra padaryti tyrimai, kad žmonėms svarbus švietimas, ypatingai, kai svarsto apie grįžimą. Tam politikai galėtų skirti daugiau dėmesio. Žvelgiant į pastarąjį laikotarpį aš nematau, kad mūsų viešųjų paslaugų kokybė būtų itin pagerėjusi“, – sakė politologas.
Mūsų viešosios paslaugos ES yra finansuojamos mažiausiai, o naujoji mokesčių reformą tai gali tik dar labiau sustiprinti.
2018 metais iš Lietuvos emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų. Vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. Dauguma – 72,9 proc. – emigrantų deklaravo savo išvykimą į Europos Sąjungos valstybes nares. 2018 m. daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Norvegiją ir Airiją,.
