Trečiadienį paskelbta, kad Lietuvoje gegužę nustatyti 6 tymų atvejai: 5 atvejai užfiksuoti Kauno, vienas – Panevėžio apskrityje. „Iš jų 2 – įvežtiniai: asmenys buvo išvykę į Lenkiją ir į Pietų Korėją. Visi susirgę asmenys yra suaugę, tarpusavyje nesusiję“, – paskelbė įstaiga.
Šiemet – jau 7 tymų atvejai
Pirmadienį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė patikslino, kad šiuo metu jau yra patvirtinti septyni tymų atvejai.
„Vertinant, tarkime, su praeitais metais, tuo pat metu buvo tik trys tymų atvejai. Tai yra ženkliai didesnis skaičius“, – sakė ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Kaip nurodė ji, šiais metais tymai patvirtinti asmenims, kurių amžiaus intervalas yra 42–56 m. Kaip minėta, du atvejai buvo įvežtiniai, kitų asmenų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos.
Dauguma susirgusiųjų asmenų pateko į ligonines. „Tai jau buvo tymai net su pneumonija arba kitomis komplikacijomis“, – sakė specialistė.
Tymai gali būti mirtina liga
E. Jegelavičienė priminė, kad tymai yra itin užkrečiama infekcinė liga, kuri plinta oro-lašeliniu būdu ir pasižymi ūmia ligos pradžia. Be to, kaip minėta, tymai gali sukelti ir rimtas komplikacijas – encefalitus, plaučių uždegimus.
„Tai labai užkrečiama infekcija. Ir pirmiausia ji pasireiškia karščiavimu, sloga, kosuliu, konjunktyvitu. Tai yra tokie simptomai, kurie būdingi bet kuriai viršutinių kvėpavimo takų infekcijai.
Tik praėjus keletui dienų nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo gali atsirasti Kopliko dėmelės gerklėje, o dar po trijų–penkių dienų atsiranda ir jau būtent tymams būdingas makuliopapulinis bėrimas – tai yra raudonos dėmelės, kurias dengia mažyčiai iškilę mazgeliai“, – aiškino NVSC specialistė.
Nors Lietuvoje per daugelį metų nėra fiksuota mirties atvejų nuo tymų, pašnekovė priminė, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje tikrai yra fiksuota:
„Rumunijoje buvo fiksuota nemažai tokių atvejų. Tačiau pas mus sveikatos priežiūra organizuota taip, kad jeigu asmuo susiduria su rimtesnėmis problemomis, jis iškart paguldomas į ligoninę. Šiuo atveju ir mes turime skaičių asmenų, kurie šiais metais dėl tymų gulėjo ligoninėje, kur jiems buvo teikiama pagalba.“
Daugelis nežino, ar yra pasiskiepiję
Paklausta, kaip dabartiniai susirgimai būtent susiję su skiepų statusu, pašnekovė teigė, kad ryšys yra tiesioginis.
„Iš tikrųjų tai labai susiję su vakcinos dozėmis, kadangi, kaip žinome, Lietuvoje nuo tymų buvo pradėta skiepyti nuo 1964 m. – tai buvo viena dozė. Nuo 1988 metų jau buvo vakcinuojama dviem dozėmis. Tai šie asmenys patenka į tą amžiaus grupę, kurie gavo tik vieną dozę.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad tik keletas asmenų iš šių asmenų buvo vakcinuotas, kiti dėl amžiaus jau neatsimena savo vakcinacijos istorijos, jie negali to patvirtinti“, – komentavo NVSC specialistė.
Šiuo metu vadovaujantis Nacionaliniu profilaktinių vaikų skiepijimų kalendoriumi yra vakcinuojami 15–16 amžiaus mėnesių ir 6–7 metų vaikai.
„Tai yra dvi dozės. Ir tie vaikai, kurie, tarkime, dar nepasiekė to amžiaus, kada gali būti vakcinuoti, arba yra gavę tik dar vieną vakcinos dozę, jie vis tiek patenka į tą rizikos grupę. Lygiai taip pat kaip ir asmenys, kurie turi gretutinių ligų, imunosupresiniai asmenys, nėščiosios moterys ir vyresni nei 20 metų suaugusieji“, – sakė E. Jegelevičienė.
Ypač aktualu prieš kelionių sezoną
Jei žmogus nežino savo skiepijimo statuso, pašnekovė visų pirma patarė kreiptis į savo šeimos gydytoją ir bandyti išsiaiškinti.
„Gal pavyks sužinoti, kokia yra vakcinacijos istorija. Jeigu visgi ne, tai reikėtų, pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar infektologu, atlikti imuniteto tyrimą ir, atsižvelgiant į rezultatus, pasiskiepyti“, – patarė ji.
NVSC specialistė priminė, kad ypač tai aktualu artėjant vasaros sezonui, kai daugelis planuoja keliauti:
„Tikrai didelė rizika yra atsivežti tymų iš kitų šalių, nes nuo metų pradžios yra stebimas atvejų skaičiaus didėjimas Bulgarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Tai tokios kryptys, kurios mėgstamos lietuvių keliautojų.“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vasario mėnesį Latvijoje kilo šalyje seniai regėtas tymų protrūkis.
Pasak NVSC, remiantis naujausiais balandžio 15 d. Latvijos pateiktais duomenimis, šalyje fiksuoti 47 tymų atvejai: „Šalyje nustatyta daugiau kaip 2000 kontaktų, kurie šiuo metu stebimi. Didžioji dalis susirgusiųjų – nevakcinuoti vaikai.“
Nemokamai skiepija ir turėjus kontaktą su ligoniu
Primenama, kad siekiant išvengti bet kokių oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų patariama laikytis gerai žinomų prevencijos priemonių.
„Tinkamas patalpų vėdinimas, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis, rankų higienos užtikrinimas ir patalpų, ir aplinkos daiktų bei paviršių dezinfekavimas – tai yra tie dalykai.
Bet, noriu pabrėžti, kad svarbiausia yra pasiskiepyti. Ir, jeigu laiku nepasiskiepijama, tikrai yra galimybė pasiskiepyti pasiskiepyti nuo tymų ir suaugusiam asmeniui.
Aišku, tai jau bus daroma savo lėšomis, išskyrus atvejus, kai yra nustatytas kontaktas su sergančiuoju tymais. Turėjusiems kontaktą su tymais sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasiskiepyti profilaktiškai.
Tokią galimybę siekiant išvengti protrūkių Lietuvoje garantuoja valstybė ir skiria nemokamą skiepą. Tiesa, tą nuo kontakto būtina padaryti per pirmas 3 paras. Nespėjus pasiskiepyti per 72 val., būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
2025 m. Lietuvoje registruota 11 tymų atvejų (Vilniaus apskrityje – 5 atvejai, Kauno apskrityje – 4 atvejai, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse po 1 tymų atvejį). 7 iš 11 atvejų buvo įvežtiniai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
