Lietuvių – vis mažiau: šeimos gimdyti nori, tačiau to sau negali leisti

Per 30 metų jis krito trečdaliu – nuo 60-ies tūkstančių gimusių per metus, iki 20-ies tūkstančių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Susiduria su dar viena sunkiai valdoma „pandemija“: verta susirūpinti daugeliui žmonių

Laura Mazalienė verčia naują lapą: po skyrybų viskas labai pasikeitė

„Roblox“ platforma įveda ribojimus jaunesnio amžiaus vartotojams

Demografai sako – šalis turėtų padėti jaunoms šeimoms prisikviesti gandrų. Mat apklausos rodo, kad daugelis tautiečių daugiau vaikų norėtų, bet negali sau leisti.

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Norinčių gimdyti Lietuvoje – vis mažiau. Per penkerius metus gimusių vaikų šalyje sumažėjo 17 procentų. Tą ryškiausiai mato šalies gimdymo namai.

„Pradėjo mažėti prasidėjus kovidui, kiekvienais metais mažėja. Ir šiais metais irgi, prasidėjus karui Ukrainoj, vėl matėm gimdymo skaičių mažėjimą. Tai pastaraisiais metais mažėja, natūralu, kad mažėja ir pas mus, procentaliai tiek pat, kiek visoj Lietuvoj“, – komentuoja Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas. 

Valstybinės duomenų agentūros skaičiavimais, Lietuvoje 1990-aisiais gimė 57 tūkstančiai, 2020 m. šis skaičius siekė 25 tūkstančius. O štai pernai Lietuvoje gimė dar mažiau – 21 tūkstantis. 

Negali sau leisti 

Sociologas, demografas Daumantas Stumbrys sako, kad lietuviai dažnu atveju norėtų daugiau vaikų nei turi. Ir esą jų negimdo, nes negali sau leisti. Tą rodo tyrimai. 

„Žmonės pagimdo vaiką, tas yra sudėtinga, ir žmonės prieš sprendimą susilaukti daugiau vaikų, pagalvoja“, – sako sociologas demografas. 

Vidutiniškai reproduktyvaus amžiaus moteriai tenka 1,2 vaiko. O tam, kad populiacija būtų stabili, reikia, kad moteris pagimdytų bent 2 vaikus.

„Jei pažiūrėsite JT prognozes, vidutinio laikotarpio ar ilgesnio laikotarpio perspektyvoj, pamatysite, kad prognozuojama, kad pasieks 1,7–1,8“, – sako Daumantas Stumbrys.

Na, o Lietuvos, ir apskritai, daugelio Europos šalių populiacijos per paskutinius 30 metų statistika yra dar liūdnesnė.

Jungtinių Tautų duomenimis, per 30 metų Lietuvos populiacija mažėjo net 23 procentais. 1993 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių. O iki 2024-ųjų pirmojo pusmečio pabaigos – 2,9 mln.

Lietuviai migruoja svetur

Ir situacija būtų dar prastesnė su vis mažėjančiu gimstamumu, tačiau, šalies populiacija stabilesne daro mažėjanti emigracija, grįžtantys į Lietuvą iš kitų užsienio šalių tautiečiai, ir atvykstantys čia dirbti migrantai.

2022 m. į Lietuvą imigravo 90 tūkst. žmonių – 2 kartus daugiau nei 2021-aisiais.

„Patenka į tą šalių grupę, kuri neteko daugiausiai gyventojų. Jei uždėtumėt brūkšnį, už kurio jau didėja gyventojų skaičius, tai yra vakarų Europa, kurios turėjo didesnį prieaugį populiacijos. Posovietinėse valstybėse – daugumoje populiacija sumažėja“, – pasakoja sociologas demografas. 

Pagrindinė tokio kardinalaus gyventojų sumažėjimo priežastis, anot mokslininkų, lietuvių migracija į užsienį, ieškant geresnio gyvenimo ir didesnių algų. Mat migravusiųjų – pusė milijono. 

Nepaisant to, išnykimo Lietuvos gyventojų išnykimo rizikos sociologas sako nematantis. 

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.