Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ pasakojama, kad Alvinas Karpis laikomas vienu garsiausių Jungtinių Amerikos Valstijų XX amžiaus nusikaltėlių, kuriam teko kelis dešimtmečius kalėti legendiniame Alkatrazo kalėjime.

REKLAMA

Apie lietuvių imigrantų sūnų A. Karpį, pravarde Siaubūnas, sklando ne ką mažiau legendų nei apie patį Amerikos kalėjimą, esantį Alkatrazo saloje. Apie 26 metus čia kalėjusį nusikaltėlį parašyta keletas knygų, susuktas filmas. Šiuo metu muziejumi virtusio kalėjimo istorijoje lietuvis yra nustelbęs net garsiausią visų laikų Amerikos gangsterį Alą Capone.

Gaujose lietuviškos pavardės

Kanadoje gimęs A. Karpis (tikrasis vardas ir pavardė Albinas Karpavičius) yra sąžiningai ir sunkiai dirbusių emigrantų Jono ir Onos Karpavičių sūnus, kurie iš Lietuvos per Didžiąją Britaniją ir Kanadą pasiekė JAV ir čia įsikūrė.

Alvinas nusikaltėlio karjerą pradėjo būdamas dešimties metų − įsilaužė į parduotuvę ir pavogė ginklą. Vėliau už dalyvavimą apiplėšime 1924 metais jis nuteistas kalėti dešimt metų. Nepilnametis buvo išsiųstas į pataisos koloniją Hačinsone, tačiau iš ten paspruko ir patraukė pas tuo metu Čikagoje gyvenusius tėvus.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu Čikagoje knibždėte knibždėjo įvairaus plauko nusikaltėlių. Kai kas suskaičiavo, kad šiame JAV didmiestyje XX amžiaus pradžioje buvo per tūkstantį gaujų, kurioms priklausė 25 tūkst. narių.

Istorikų šaltiniuose rašoma, kad dauguma anų laikų gangsterių buvo italai arba airiai, bet tarp jų buvo įsimaišę ir keletas lietuvių. Vienas jų – Eddie Zineʼas, susijęs su Sanuzzo Ammatunos  gauja.

Grupuotė nelegaliai perpardavinėjo alkoholį. 1925 metais E. Zineʼas buvo nužudytas ir palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse.

Su mieste siautėjusiais nusikaltėliais buvo susijęs ir lietuvių kilmės Leo Klimas, nužudytas 1924-aisiais. Gangsterio Francko McErlaneso, kuris pirmas vietoj pistoletų žudynėms ėmė naudoti automatą, sugyventinė buvo lietuvių kilmės Elfrieda Rigus. Moteris buvo nestabilios psichikos, todėl Franckas mylimąją nušovė.

REKLAMA
REKLAMA

Smegenų centras

Amerikos nusikaltėlių sostine pramintoje Čikagoje A. Karpis neužsibuvo. Jis apsistojo Kanzase, tačiau čia įkliuvo policijai mėgindamas pavogti automobilį. Vaikinas buvo sugrąžintas į koloniją, o paskui perkeltas į Kanzaso valstijos pataisos namus. Čia lietuvis sutiko Fredą Barkerį, priklausantį liūdnai pagarsėjusiai grupuotei „Kruvinieji Barkeriai“.

Šią kriminalinę šeimą vienijo broliai Arthuras, pravarde Daktaras, Fredas, Hernamas ir Lloydas. Jų motina buvo vadinama Motuše Barker. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje A. Karpio ir Barkerių gauja tapo vienu garsiausių nusikaltėlių susivienijimų. Jie nesismulkindami žudė kiekvieną, kuris tik pasipainiojo kelyje. Kartkartėmis net atsitiktinius praeivius.

Dažniausiai nusikaltimų organizatorius buvo A. Karpis. Jis niekada nepamiršdavo paskirti užduočių ir laikydavosi duoto žodžio. Gaujos, kurią sudarė bemaž 25 vyrai, pagrindiniais vykdytojais buvo laikomi Daktaras ir Fredas.

REKLAMA
REKLAMA

Koją pakišo turtuolių grobimas

Vėliau A. Karpis ir Barkerių šeimynėlė apiplėšinėjo bankus, pašto darbuotojus, dalyvavo susišaudymuose su policija, žudė, už išpirką grobė turtuolius. 1933 metais gauja pagrobė alaus pramonės magnatą Williamą Hammą ir pareikalavo už jį tais laikais rekordinio dydžio – 100 tūkst. JAV dolerių − išpirkos.

Po kurio laiko banditų taikiniu tapo Minesotos bankininkas Edwardas Bremeris jaunesnysis. Už jį nusikaltėliai reikalavo 200 tūkst. dolerių išpirkos.

Tačiau turtingų bei įtakingų žmonių grobimas gangsterių grupuotę ir pražudė. Pagrobto E. Bremerio jaunesniojo tėvas buvo artimas JAV prezidento Franklino D. Roosevelto draugas. Šalies vadovas šį grobimą susiejo su garsiojo lakūno Charleso Linbergho sūnaus pagrobimu.

Sunaikinti tokių nusikaltimų vykdytojus tapo svarbiausiu Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir vietos policininkų tikslu. Netrukus FTB įsteigė specialų padalinį, kuris persekiojo žmonių grobikus. Šio padalinio pareigūnų pastangomis buvo nužudyti tokie legendiniai nusikalstamo pasaulio veikėjai kaip Bonnie ir Clydeʼas, Johnas Dillingeris bei Georgeʼas Nelsonas, pravarde Vaikelis.

REKLAMA
REKLAMA

Šaltakraujiškas laiškas FTB šefui

1935-ųjų sausio 16 dieną tarp Barkelių klano atstovų ir policijos užvirė mūšis, trukęs net keturias valandas. Per susišaudymą su gyvenimu atsisveikino Motušė ir Fredas. Po kruvino incidento įpykęs A. Karpis pasiuntė laišką pačiam Amerikos slaptųjų tarnybų vadovui J. Edgarui Hooveriui ir pranešė, kad šaltakraujiškai nušaus jį, kaip kad šis nušovė jo artimus sėbrus.

FTB vadovas J. E. Hooveris nusprendė žūtbūt A. Karpį sulaikyti. Panašu, kad progos ilgai laukti nereikėjo. 1936-ųjų gegužės 1 dieną FTB agentai aptiko lietuvių kilmės nesugaunamąjį gangsterį Naujajame Orleane. FTB šefas asmeniškai atskrido jam uždėti antrankius. Kai būrelis ginkluotų agentų apsupo A. Karpio automobilį, priėjęs J. E. Hooveris pareiškė, kad šis suimtas.

Tačiau po daugelio metų pasirodžiusiuose A. Karpio memuaruose teigiama, kad FTB vadovas pasirodė, kai jį jau buvo sučiupę eiliniai agentai. Esą jie paskambino savo vadovui ir pranešė, kad jis jau gali saugiai prieiti prie sulaikytojo transporto priemonės.

REKLAMA
REKLAMA

Kad ir kokia buvo tiesa, po A. Karpio arešto J. E. Hooveris tapo plačiai žinomas visoje Amerikoje, jo vardas buvo siejamas su kova prieš organizuotus nusikaltėlius iki pat šio veikėjo mirties 1972 metais.

Pasirodė esąs puikus kepėjas

XIX amžiaus antroje pusėje ir  XX amžiaus pradžioje JAV San Francisko miesto uosto tvirtovės ir karinių pajėgų kalėjimo reikmėms naudota Alkatrazo sala labiausiai išgarsėjo, kai 1934 metais čia sumanyta įrengti saugiausią federalinį kalėjimą.

Į Alkatrazą kalėti iki mirties nuteistas lietuvių kilmės nusikaltėlis pateko praėjus porai mėnesių nuo kalėjimo atidarymo, o išėjo likus keliems mėnesiams iki uždarymo. Kai nesipyko su kitais kaliniais, neorganizavo riaušių su sargybiniais, izoliuotoje saloje laiką A. Karpis leido skaitydamas arba dirbdamas kepykloje. Teigiama, kad praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje svarbiausiu visuomenės priešu paskelbtas A. Karpis buvo puikus kepėjas.

REKLAMA
REKLAMA

Tuomet šiame kalėjime sėdintis JAV mafijos krikštatėvis A. Capone jau baigė išprotėti nuo sifilio, o Amerika akivaizdžiai ėmė atsitiesti po šalį nukamavusios Didžiosios depresijos.

Kai 1962 metų balandį garsusis kalėjimas buvo uždarytas tuometinio JAV generalinio prokuroro Roberto Kennedy įsakymu, pasikeitė ir kalėjimų sistemos politika. 27 tuo metu Alkatraze buvę kaliniai išvežioti po kitus šalies kalėjimus. Po 25 metų, praleistų Alkatrazo saloje, A. Karpis buvo perkeltas į Maknil Ailendą Vašingtono valstijoje.

Audringi prisiminimai

1969 metais A. Karpis pirma laiko išleistas iš kalėjimo, tačiau neturėjo JAV imigranto statuso, todėl buvo deportuotas atgal į Kanadą, kurioje gimė. Atsidūręs laisvėje ir neturėdamas kuo užsiimti, jis griebėsi rašytojo plunksnos ir ėmė rašyti memuarus.

Savo gyvenimą garsiajame Alkatraze A. Karpis aprašė antrojoje knygoje „Ant uolos. 25 metai Alkatraze“, išleistoje 1980 metais, tačiau jos pasirodymo autorius nesulaukė.

REKLAMA
REKLAMA

10 metų pagyvenęs laisvėje, A. Karpis mirė 1979-ųjų rugpjūčio 26 dieną Ispanijoje, perdozavęs migdomųjų. Manoma, kad tai buvo savižudybė, nors šešėlinio pasaulio garsenybėms ši versija kelia šypseną. Anot jų, kur kas labiau tikėtina, kad A. Karpį prie vaistų ir alkoholio pripratino jo paskutinė draugė Nancy, kurią vyras atvežė iš gangsterių pamėgtos Čikagos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų