Tyrime teigiama, kad taršos problema sukelia daugiau mirčių Didžiojoje Britanijoje, nei beveik visoje vakarų Europoje. Taip pat matyti, kad Jungtinės Karalystės gyventojų mirčių skaičius dėl taršos yra didesnis, nei manyta.
Anksčiau ekspertai buvo apskaičiavę, kad Jungtinėje Karalystėje 40 tūkstančių žmonių miršta dėl oro taršos, o tai savo ruožtu paskatino vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų.
Nauji duomenys iš du metus trukusio projekto, kuriame dalyvavo daugiau nei 40 tarptautinių mokslininkų, rodo, kad oro kokybė pasaulyje pasiekia „krizės tašką” ir tai turi būti skubiai sprendžiama.
Miršta milijonai žmonių
Pasaulyje dėl oro taršos 2015 m. mirė devyni milijonai žmonių. Daugybė tokių mirčių nutinka besivystančiose šalyse, tačiau net ir turtingose šalyse daugybė žmonių miršta dėl nešvaraus oro ar kitokios taršos.
Naujieji moksliniai tyrimai rodo, kad yra daroma nepakankamai norint sustabdyti šią problemą.
Kampanijos dalyviai teigė, kad galima imtis akivaizdžių sprendimų. Tačiau vyriausybės nesugeba susidoroti su iššūkiais ir ateityje mirčių daugės.
Jungtinė Karalystė vėl pasiūlė taikyti „švaraus oro” aktą, tačiau ji yra kritikuojama dėl daugybės svarbiausių kovos su tarša priemonių uždelsimo. Pavyzdžiui, mokesčio už dyzeliną, kuris galėtų padėti užtikrinti švaresnį orą, sakė kampanijos dalyviai.
Kiti mokslininkai ragino vyriausybę greitai veikti ir sukurti švaraus oro zonas. Taip pat paskatinti žmones naudotis ekologiškesnėmis transporto rūšimis.
Oro tarša yra ne vienintelė problema
Oro tarša iš transporto priemonių ir gamyklų yra blogiausia taršos forma, per metus nužudanti apie 6,5 mln. pasaulio gyventojų. Bet pavojus kyla ir dėl vandens. Mokslininkai nustatė, kad užterštas vanduo sukelia infekcines ligas.
Pasak mokslininkų, dauguma taršos aukų visame pasaulyje miršta dėl neužkrečiamų ligų, tokių kaip širdies ligos, insultas, plaučių vėžys ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Tačiau kiti vis dar miršta nuo užteršto vandens, perduodančio kitas mirtinas ligas, o tai sukelia 1,8 mln. mirčių.
Daugelis su tarša susijusių ligų ištinka žmones sparčiai besivystančiose šalyse, kurių gyventojai patiria pastatų statybas, o nauji automobiliai daro žalą aplinkai. Labiausiai nukentėjusiose šalyse, įskaitant Indiją, Pakistaną, Kiniją, Bangladešą, Madagaskarą ir Keniją, ketvirtadalį visų mirčių sukėlė tarša.
„Ši ataskaita atskleidžia, kokių pasekmių oro tarša gali turėti, kuomet ji nekontroliuojama. Oro tarša visame pasaulyje pasiekia krizės tašką, o Didžiojoje Britanijoje ji didesnė, nei daugelyje vakarų Europos šalių ar JAV”, – sakė dr. Penny Woods, Britų plaučių fondo vadovas.
„Pagalbinis veiksnys mažinant taršą galėtų būti mūsų priklausomybės nuo dyzelinių transporto priemonių mažinimas. Jie išmeta daug nuodingų dalelių ir dujų. Tai kenkia plaučių būklei, sukelia vaikų ir pagyvenusių žmonių sveikatos prastėjimą”, – pridūrė jis.
Tarp Vakarų Europos šalių tik Belgija yra prastesnėje padėtyje nei Jungtinė Karalystė pagal taršos sukeltų mirčių skaičių. Apie 8,39 proc. mirčių Jungtinėje Karalystėje kilo dėl taršos, kuri yra kur kas blogesnė nei kitų šalių, tokių kaip JAV, kur mirė daugiau kaip 155 tūkst. žmonių, kas yra 5,74 proc.
Tyrėjai tikisi valdžios institucijų įsitraukimo ir veiksmų.
