Apie šalies ekonomikos prognozes, „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis ir Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė, demokratė Jekaterina Rojaka.
Ar energijos krizė veikia, Nerijau?
N. Mačiulis: Labai neveikia ir turbūt daugelio lietuvių nepaveikia taip, kaip buvo galima baimintis. Jeigu žiūrėtumėme dyzelino kainą – 2 eurai už litrą. Perkamoji galia, kiek litrų gali nusipirkti vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis, lyginant su praėjusiais metais, yra beveik nesumažėjusi.
Gal kai kam tokia kuro kaina nemaloni, bet iš šių metų pirmojo pusmečio statistikos matome, kad gyventojų elgsena nepasikeitė, vartojimas nesumažėjo. [...] Bet toks kuro kainų lygis, kurį matome šiemet, nebuvo pakankamai [šokiruojantis], kad gyventojai pakeistų savo elgseną.
Bet gyventojai apie tai kalbėjo. Kai matai įvairiausias žinių programas, jie pasipiktinę.
N. Mačiulis: Visada gali rasti žmonių, kurie kažkuo pasipiktins. Galima išeiti į gatvę ir paklausti, dėl ko pyksta, kuo yra nepatenkinti, rasime visokių atsakymų. Bet vis tiek turiu žiūrėti į tai, kaip elgiasi gyventojai, kaip jie išleidžia pinigus, kiek jie vartoja. Ir pagal vartojimo augimą Lietuva šiemet yra tarp pirmųjų Europos Sąjungoje. Ir kuro nesuvartojo mažiau.
Iš tiesų, būtų geras automatinis stabilizatorius, kuomet, pavyzdžiui, pakilus kuro kainoj didesnė dalis gyventojų galbūt kelias dienas per savaitę pasinaudoja viešuoju transportu ar dirba iš namų, ar važiuoja dviračiu, tokiu būdu adaptuodami savo elgseną. Bet pasikartosiu – toks kainų pakilimas, kokį mes iki šiol matėm Lietuvoje, nebuvo pakankamai reikšmingas, kad gyventojai keistų savo elgseną ir įpročius.
Jakterina, kaip jūs matote šią situaciją?
J. Rojaka: Infliacija visą laiką yra labai jautri tema. Praktiškai visą laiką infliacija gyventojams buvo grėsmių ir rizikų trejetuke. Labai dažnai koncentruojamės į tai, kad kainos augo labiau nei į tai, kaip atlyginimai auga ir kaip galima būtų padidinti atlyginimus. Nesutikčiau, kad dabar gyventojai keičia elgseną ir renkasi važiavimą dviračiais būtent dėl pakilusių degalų kainų.
Iš tiesų, tai gana ribotas poveikis, bet poveikis yra. Ženklų ateina ne vien iš degalų rinkos, o iš paslaugų rinkos. Tai yra visos šalutinės paslaugos, pavyzdžiui, grožio imperija. Vis daugiau ir daugiau ženklų, kad žmonės pradeda po truputį taupyti. Galbūt degalai mums yra viena iš svarbiausių išlaidų, kurios gyventojai atsisakyti ir nenori, ir kai kurie negali.
O visos kitos šalutinės paslaugos, pramogos po truputį jau pradeda smukti. Kalbame ne tik apie didmiesčius, bet ir apie regionus. Bet kalbant apie infliaciją, tai ir Europai, ir pasauliui poveikis nebuvo toks didelis, kuris buvo prognozuojamas pačioje pradžioje. Panašu, kad po truputį infliacija įsisuka. Tai jaučiasi ir iš paskutinių prognozių ir Tarptautinis valiutos fondas pažymėjo, kad Europa ir pasaulis juda link didesnės infliacijos dėl karo Irane. Bet kol kas labai didelio poveikio ekonomikai tai nesudarys.
[...] Nerijau, jau daug metu stebiu jūsų pasisakymus, jūs neprarandate optimizmo ir dažniausiai akcentuojate, kad Lietuva gyvena gerai [...].
N. Mačiulis: Nesutinku, kad kalbu optimistiškai, turbūt labiau realistiškai. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, [...] praėjus visas transformacijas sudėtingiausias, iš esmės Lietuvoje buvo tik viena krizė: 2008–2009 metų. Aišku, buvo pasaulinė finansų krizė, kuri itin skausmingai palietė Lietuvą dėl to, kad ir čia buvo nekilnojamo turto burbulas.
Tai nuvilnijo smarkiau per visus kitus sektorius ir buvo perkaitusi ekonomika, nebuvo rezervų. Nuo to laiko kiekvienais metais ne tik didėja gyventojų pajamos ir didėja gyventojų perkamoji galia, bet ji didėja sparčiausiai Europos Sąjungoje. Jeigu pažiūrėsime į penkmečio ar dešimtmečio progresą, kitose ES valstybėse gyventojų perkamoji galia tiek nedidėja.
[...] Prasideda ketverių metų pažadų laikotarpis, turbūt iki 2029 m. [vyksiančių Prezidento rinkimų].
J. Rojaka: [...] Pažadų visą laiką yra daug ir aš visiškai sutinku, kad pažadai turėtų būti pagrįsti ekonominiais skaičiavimais ir to mes darome per mažai. Vien tiktai gyventi iš vartojimo yra labai rizikinga ir mūsų modelis nėra stabilus. Jeigu mes galime paženklinti, kad 2026 m. buvo vartojimo metai, bet kiti, 2027 m. Lietuvai galėtų būti gero produktyvumo egzamino metai.
Manau, kad ir Ekonomikos inovacijų komiteto darbas turėtų būti orientuotas ne į tai, kaip galima būtų išleisti papildomus pinigus (tai tikriausiai būtų labiau svarstoma Biudžeto komitete), bet apie tai kaip didinti Lietuvos produktyvumą ir uždirbti pinigus ateityje [...].
Pagal visas kalbas, tai mes labai daug [uždirbame], jau nebeturime, kur pinigų dėti, viešbučiuose gyvename.
J. Rojaka: Jeigu neturėtumėme, tai neturėtumėme deficito. Sutinku, kad viešbučio išlaidos atskiruose sektoriuose yra labai didelės ir labai sparčiai auga, bet tai nėra tolygus judėjimas. Ir aš pažįstu labai daug namų ūkių ir asmenų, ir netgi visų regionų, kurie tiesiog negali sau leisti nuvažiuoti ir išleisti viešbučiui pagal dabartinius įkainius.
Paskaičius antraštes apie ekonomiką pasidaro tokia nuotaika, kad labai baisu būna.
N. Mačiulis: Nemačiau niekur antraštės, kad pinga maisto produktai. Nepopuliaru rašyt apie tai, kam čia įdomu? Reikia rašyt tiktai tada, kai jie brangsta. [...] Jeigu mes žiūrėtumėme mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidas, maisto produktai sudaro 40 proc. Dėl to sakau, kad dabar infliacija yra labai įvairi ir labai individuali.
Šiemet nemažiausias pajamas gaunančių gyventojų infliacija yra arti nulio. Tie, kurie nevartoja akcizinių prekių, daugiausiai naudojasi viešuoju transportu ir [perka] maisto produktus. Pasikartosiu – šiemet Lietuvoje yra išskirtinio ekonomikos klestėjimo metai ir gyventojai savo elgsenos dėl 6 proc. infliacijos visiškai nepakeitė.
Matome, kad antrą ketvirtį mažmeninės prekybos augimas pakilęs 7 proc. Iš dalies, aišku, dėl to, kad gyventojai naudoja santaupas, bet iš dalies dėl to, kad ir pensijos, ir minimalus atlyginimas, ir vidutinis darbo užmokestis auga maždaug dvigubai sparčiau, negu didėja kainos.
Gyventojų perkamoji galia nemažėja. Priminsiu, kad 2022 m. infliacija viršijo 20 proc. Lietuvos BVP nesumažėjo, vartojimas nesumažėjo, tai 6 proc. yra čia vanduo nuo žąsies. Jūs čia nieko neišgąsdinsit. Ir toliau matysime sparčiausiai Europos Sąjungoje augantį vartojimą.
Jakaterina kalba apie tai, kad yra lengvatų verslui yra – saulės elektrinėms, elektromobiliams. Gal irgi reikėtų peržiūrėti tuos dalykus, nes keista, kad įmonės nesinaudoja, o darbuotojus atleidinėja.
N. Mačiulis: Nedarbo lygis antrą ketvirtį nukrito iki 6 proc., tai yra mažiausias [nedarbo lygis] nuo 2022 m. Reikia mentalinės gimnastikos, kad rastum prie ko prisikabinti žiūrint į trumpalaikius ekonominius rodiklius. Bet aš visiškai pritariu Jekaterinai, ekonomikos konkurencingumo ir progreso negalime matuoti, ypač Lietuvoje, pagal vartojimą.
Vartojimas yra mažoji ekonomika, čia yra smulkmena, čia yra pasekmė to, ką tu jau sukuri, kiek sukuri pridėtinės vertės, kiek sukuri darbo vietų. Bet šie metai gana išskirtiniai Lietuvai ir pagal pramonės augimą. Mes matome, kad apdirbamosios gamybos augimas antrą ketvirtį irgi vienas sparčiausių Europos Sąjungoje.
Didėja ir gamyba, ir eksportas beveik visų pramonės šakų. Tai nėra taip, kad tik ant vienos kojos ir ant vartojimo pastatytas ekonomikos augimas. [Infliacija atsiranda] iš didelio biudžeto deficito, iš tam tikrų ekonomikos perkaitimo elementų: gyventojai išleidžia daugiau pinigų, negu yra sukuriama pridėtinės vertės, negu yra pajėgumų ir galimybių teikti įvairiausias paslaugas.
Turime neįprastą per gero gyvenimo krizę. Infliacija yra dėl to, kad gyventojai išleidžia daugiau pinigų negu yra sukuriama pridėtinės vertės ir dėl to, kad valstybė skolina 7 mlrd. eurų per metus.
Jūs pats šnekate ir pats stebitės tuo, galvodamas apie tai, kad tam tikra prasme tai yra taškymasis pinigais ir yra ar desperacijos, ar kieno požymis. Tai nėra normalu.
N. Mačiulis: Noriu pasakyti, kad mes sprendžiame netikras problemas, butaforines problemas, kurios yra populiarios, jas lengva parodyti: „Žiūrėk, dyzelinas virš 2 eurų yra blogai, kažką dėl to darysime.“ Tikros problemos yra ne čia, čia yra laikinas diskomfortas.
Tikros problemos yra tai, kad, pavyzdžiui, prieš penkerius metus biudžete reikėjo 250 milijonų palūkanų normų mokėjimui. Šiemet reikia milijardo. Po trijų metų reikės dviejų milijardų. 2 milijardai vien palūkanų normų mokėjimui. [Už tuos pinigus] galėtum trigubai padidinti, pavyzdžiui, kultūros finansavimą ar švietimo, kur trūksta pinigų. Čia yra problema.
Kita problema yra švietimo kokybė – nuolatinis blogėjimas, kartelę leidžia žemyn. Dabar užtenka 25 proc., du su puse balo surinkti, kad išlaikytum egzaminą ir vis tiek trečdalis neišlaiko. Mes turime visišką švietimo sistemos dekadansą, kur vienintelis sprendimas yra nuleisti kartelę, panaikint visokius barjerus, padaryti, kad būtų malonu ir lengva baigti mokyklą ir toliau mokytis universitete, net jeigu neturi jokių bazinių pasiruošimų tam. Va čia yra problema.
Visą laidą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tavo reikalas isikastruoti ir NEKRUŠTI žmonėms proto.
