Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.
Iš to, ką girdžiu, tarsi peršasi mintis, kad susidaro savotiškas užburtas ratas. Suprantama, kad tiekėjai galvoja, kaip padidinti pelno maržas, statybininkai – kaip daugiau uždirbti iš galutinio produkto, tai yra būsto, o galiausiai visa našta gula ant vartotojų pečių ir galutinis produktas jiems tiesiog pabrangsta.
Ar galima taip sakyti? O gal vis dėlto kainos jau yra pasiekusios tokią ribą, kad joms dar labiau kilti tampa sudėtinga? Kaip sakoma angliškai – „sky is the limit“ (liet. „dangus yra riba“).
Š. Tarutis: Aš į šitą klausimą žiūrėčiau iš kitos pusės. Iš principo verslas pardavinės už tiek ir tol, kol pirkėjas sutiks pirkti. Todėl pirmiausia turėtume kalbėti apie įperkamumą – kokia suma visuomenei tampa nebeįperkama.
Turime žiūrėti į demografinius rodiklius. Ypatingai didmiesčiuose nekilnojamojo turto rinką daugelį metų į priekį veža gyventojų augimas. Žmonės iš regionų keliasi į didmiesčius, taip pat turime ir imigracijos bangą.
Kai gyventojų daugėja, atlyginimai kyla, o nedarbo lygis išlieka mažas, tol įperkamumas dar yra pakankamai geras. Žmogui emociškai gali atrodyti, kad jis perka brangiai, tačiau jeigu bankas finansuoja ir žmogus gali įpirkti – jis ir pirks.
Kai pasieksime įperkamumo lubas, tada gali pasikeisti visa rinkos situacija. Tuomet jau nebebus taip paprasta.
Šiandien matome, kad įperkamumas po truputį blogėja, nes būsto kainos kyla sparčiau nei atlyginimai ar pragyvenimo lygis. Tačiau platesniame Europos kontekste Lietuvos situacija vis dar atrodo gana gera.
Artimiausiu metu tikrai nematome didelių signalų, kad kažkas kardinaliai keistųsi. Aišku, jeigu kainos peržengtų tą ribą, kurią vadiname „sky is the limit“, tada galėtų prasidėti ir kainų mažėjimas.
Bet nekilnojamojo turto rinkoje yra paradoksali situacija – žmonės būstą perka tada, kai kainos kyla, nes bijo nespėti „įšokti į traukinį“. O kai kainos krinta, žmonės būsto nebeperka, nes tikisi, kad rytoj jos kris dar labiau. Taip ši rinka ir veikia.
Gerbiamas Evaldai, ar pritartumėte tokiam vertinimui?
E. Stankevičius: Čia labai sunku nustatyti vieną aiškią kryptį, tačiau faktas tas, kad kainos kyla ir, tikėtina, kils toliau.
Žmonės būstą pirks tol, kol turės pajamas. Jeigu matome, kad nedarbo lygis nekyla, o darbo užmokestis šiemet turėtų augti apie 8–9 proc., natūralu, kad kartu kils ir būsto kainos.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pirmam būstui įsigyti reikia apie 5,3 metų pajamų. Kitaip tariant, maždaug 60 mėnesių atlyginimo. Tai nėra kažkas išskirtinio – panašūs principai galioja ir daugelyje Europos šalių.
Tiesa, reikia suprasti, kad dažniausiai kalbame apie didmiesčius – Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar pajūrį. Tačiau Lietuva yra gerokai didesnė. Jeigu pažiūrėtume, kaip būsto kainos kilo, pavyzdžiui, Skuode ar Jurbarke, matytume visai kitą vaizdą.
Būstas brangsta ten, kur yra darbo vietų ir kur jos yra gerai apmokamos.
Jeigu atsirastų daugiau signalų, panašių į „Continental“ gamyklos situaciją, tada tikrai galėtume matyti ir lėtesnį būsto kainų augimą.
Būsto kainos labai susijusios su nuomos pajamingumu, palūkanų normomis ir darbo užmokesčiu. Visa tai ir formuoja galutinę kainą.
Kitoje pusėje turime savikainą – kiek kainuoja pastatyti būstą, įrengti aplinką ir visą infrastruktūrą. Visi šie dalykai galiausiai ir lemia būsto kainą. Šiandien situacija tikrai paradoksali – būsto brangimas ir nuomos atsiperkamumas rodo, kad tai vis dar yra viena patraukliausių investicijų Lietuvoje. Skaičiai šiuo metu tikrai yra labai geri.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
