Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Mykolo Romerio universiteto politologu Sauliumi Spurga ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala.
Kuo šie rinkimai ypatingi?
Galbūt galėtumėte paaiškinti, kuo šie vidurio kadencijos rinkimų rezultatai yra ypatingi? Kuo jie nustebino, o galbūt visiškai nenustebino ir neišsiskyrė nuo praėjusių vidurio kadencijos rinkimų?
L. Kojala: Istoriškai neturėtų stebinti tai, kad prezidento partija pralaimi vidurio kadencijos rinkimus. Iš 20 rinkimų, kurie įvyko po Antrojo pasaulinio karo, 18 prezidento partijų prarasdavo vietų Atstovų Rūmuose ir Senate. Atstovų Rūmuose vidutiniškai kelias dešimtis, Senate – bent jau kelias.
Šiuo atžvilgiu rinkimai visiškai atitinka bendrą istorinę trajektoriją. Kas galbūt yra šiek tiek išskirtinio, tai matyti skirtumai ir pranašumas, kurį demokratai įgijo, taip pat atskirų valstijų rezultatai, kuriuose Demokratų partija pademonstravo gebėjimą laimėti rinkimus net ir ten, kur, atrodytų, respublikonų startinės pozicijos yra labai palankios.
Įskaitant tokias valstijas kaip Kanzasas, kuris beveik 100 metų nebuvo rinkęs senatoriaus iš Demokratų partijos, bet šį kartą pasirinko būtent taip. Ar tas pats Teksasas, kur senatoriaus iš Demokratų partijos nebūta kelias dešimtis metų.
Tai skirtumas ir Demokratų partijos gebėjimas peržengti, atrodytų, istoriškai susiformavusias partijų populiarumo ir nepopuliarumo atskirose valstijose ribas turbūt buvo šiek tiek netikėtas veiksnys, dėl kurio demokratų pranašumas Kongrese bus labai didelis.
Ir tai yra reikšminga savaime, nes vienas dalykas yra laimėti rinkimus ir turėti vos kelių mandatų pranašumą, ką, pavyzdžiui, Atstovų Rūmuose matėme pastaruoju metu respublikonų pusėje. Visai kas kita, kai tas pranašumas siekia kelias dešimtis balsų.
Tokiu atveju Demokratų partijai tikėtis sėkmingų balsavimų bent jau atskirų Kongreso rūmų lygmeniu bus gerokai lengviau. Nes ir partijos viduje, reikia nepamiršti, nėra vienybės visais klausimais, bet šiuo atveju pranašumas leis net ir ne visada subūrus visus partijos narius vis tiek gebėti priimti sprendimus.
Kaip paaiškinti šią demokratų sėkmę?
Kadangi jau pradėjome kalbėti apie atskirų valstijų rezultatus, pavyzdžiui, Teksasas nusidažė mėlynai. Kaip būtų galima paaiškinti tokią demokratų sėkmę? Kaip jie sugebėjo įtikinti, atrodytų, lojalius respublikonų rinkėjus balsuoti už juos?
L. Kojala: Čia turbūt galima matyti kelis veiksnius. Vienas veiksnys yra labai plačiai apimantis ir turbūt galiojantis visose Jungtinėse Valstijose, nepaisant regioninių ar kitokių skirtumų, – tai nepasitenkinimas ekonomine situacija.
Beveik devyni iš dešimties amerikiečių sakė, kad nėra patenkinti tuo, kaip pastaruoju metu augo kainos. Infliacija viršijo 3,5 proc., tai yra gerokai daugiau, negu žadėjo prezidento Trumpo administracija. Be abejo, kuro kainos yra padidėjusios.
Pats, kai buvau prieš pat rinkimus Vašingtone, tikrai girdėjau ne vieną primenantį šūkį, kuris dar prieš kelis dešimtmečius buvo panaudotas vieno Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų kampanijos reklamų kūrėjo, jog viską politiniuose procesuose Jungtinėse Valstijose lemia ekonomika. Žvelgi į ekonomiką ir matai, kam šie rinkimai bus palankūs, kam ne.
Šiuo atveju ekonominiai veiksniai tikrai buvo demokratų pusėje, nes jie galėjo kritikuoti Donaldo Trumpo administraciją, kad ši neįgyvendina savo pažadų. Ir iš stiprybės, nes Trumpui laimėjus antrosios kadencijos rinkimus būtent ekonominiai veiksniai tuo metu jam buvo palankūs. Jis gebėjo įtikinti rinkėjus, kad Respublikonų partija su juo priešakyje bus efektyviausia sprendžiant aktualiausias problemas. Dabar tai apsivertė ir demokratai turėjo galimybę mesti iššūkį.
O tuomet, aišku, jau reikia vertinti ir specifinius atskirų valstijų kontekstus. Jūsų minėtas Teksasas tikrai yra išskirtinis. Ten perrinkimo norėjo siekti buvęs respublikonų senatorius, bet prezidentas Trumpas įsikišo į vidinį partinį procesą, parėmė Keną Paxtoną, nepaisant to, kad tai yra kontraversiška figūra tarp respublikonų ir ne tik dėl asmeninių priežasčių, dėl su juo siejamų korupcinių ryšių.
Jis iš karto buvo matomas kaip santykinai silpnas kandidatas, bet neatrodė, kad toks silpnas, jog Teksasas, kuris, kaip minėta, yra palanki valstija respublikonams, pralaimėtų. Bet ne tik ši aplinkybė suveikė. Demokratai sugebėjo atrasti tokį kandidatą Talarico, kuris ne tik yra jaunas, ne tik charizmatiškas, ne tik gerai kalbantis, bet ir toks, kuris savaime neatgraso dalies už respublikonus balsavusių rinkėjų.
Nes jiems jis nepasirodė radikalus, nepasirodė kaip toks, kuris staiga atsisakys visų vertybių ir principų, kurie aktualūs net ir respublikonų rinkėjui. Čia pamatėme labai įspūdingą rezultatą ne tik todėl, kad laimėjo, bet ir todėl, kad ta pergalė buvo tokia įtikinama, parodant ir Keno Paxtono silpnybes, ir Talarico stiprybes, ir bendresnį politinį kontekstą, kuris, kaip minėta, galioja ir atskirose valstijose, susijusį su ekonomika ir kitais veiksniais, kurių čia turbūt jau gal ir nespėsime visų aptarti.
Ką rinkimų rezultatai reiškia Lietuvai?
Kokį signalą šių rinkimų rezultatai siunčia Lietuvai, mūsų regionui?
S. Spurga: Taip, gal dar keletą žodžių papildant kolegos pasisakymą. Kaip ten bebūtų, daugelis analitikų taip pat sutinka, kad šie rinkimai buvo referendumas dėl paties prezidento Trumpo, kaip žmonės jį vertina. Galbūt atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne tiek demokratai laimėjo, ne tiek jie yra populiarūs, ne tiek jie gali kažką pasiūlyti, bet žmonės tiesiog nusivylę Donaldu Trumpu.
Ir ne tik dėl ekonominių priežasčių, kas čia buvo visiškai teisingai pastebėta, bet taip pat rinkėjams nesuprantamas ir Irano karas. Be abejo, nemažai faktų viešinama apie paties Trumpo korupcinius poelgius, jo praturtėjimą. Kaip žinoma, žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad per šią kadenciją jis praturtėjo trimis milijardais dolerių ir ne visada aiškiais būdais.
Dabar ką tai reiškia Lietuvai? Čia vėlgi teisingai kolegos pastebėta, kad per daug triumfuoti mums nereikėtų. Donaldo Trumpo rankose yra užsienio politika. Šiuo metu galima atkreipti dėmesį, kad Jungtinių Valstijų visa politinė sistema, kas žino, ar galima sakyti, kad ji išlaikė egzaminą. Tos taisyklės yra pernelyg neaiškios, pernelyg lanksčiai traktuojamos.
Nuolat bandoma teismų pagalba pastatyti prezidentą į vietą, apibrėžti jo įgaliojimus, bet tai dažnai ir nepavyksta. Ir ta situacija tokia neapibrėžta. Matyt, demokratai galbūt grįš labiau prie to vaidmens, kurį Jungtinės Valstijos turėjo pastaraisiais pokario dešimtmečiais pasaulyje, Europoje.
Bet taip pat reikia turėti omenyje, žvelgiant į tolimesnę ateitį, kad dalis tos Trumpo politikos, tai yra šioks toks atsitolinimas nuo Europos reikalų, atšalimas, skeptiškesnis, galbūt net kritiškesnis požiūris į NATO, kur Jungtinės Valstijos dažnai būdavo tiesiog lyderės, kurios būrė visą šią organizaciją. Reikia įvertinti, kad tai tęsis, matyt, ir kitų administracijų metu.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
