REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva ruošiasi visuotinei gynybai. Seimas vienbalsiai priėmė pilietinio pasipriešinimo strategiją. Lietuviai bus mokomi priešintis agresijai ir okupacijai, o norintys prisidėti prie valstybės gynybos, nebūtinai turės tarnauti kariuomenėje ir valstybę ginti su ginklu.

Lietuva ruošiasi visuotinei gynybai. Seimas vienbalsiai priėmė pilietinio pasipriešinimo strategiją. Lietuviai bus mokomi priešintis agresijai ir okupacijai, o norintys prisidėti prie valstybės gynybos, nebūtinai turės tarnauti kariuomenėje ir valstybę ginti su ginklu.

REKLAMA

Jau kitais metais specialiuose mokymo centruose žmonės bus mokomi rengti pasipriešinimo akcijas, atpažinti grėsmes, suteikti medicininę pagalbą, o kai kuriais atvejais ir naudotis ginklu. O jau šią vasarą pilietiškumo pagrindų pamokos vyks dešimtyje mokyklų.

Seimas patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategiją. Jau kitąmet šalyje atsiras mokymosi centrai, kuriuose visus norinčius prisidėti prie šalies gynybos ir pasiruošti neginkluotam pasipriešinimui apmokys Šaulių sąjunga. Už ginkluotą pasipriešinimą atsakinga kariuomenė.

Gyventojai pritaria tokiems mokymams:

„Visi įgūdžiai tikriausiai yra naudingi ir praverstų, bet tą labai reikia pasverti ar gali skirti tam laiko.“

REKLAMA
REKLAMA

„Aš tik už ir manau tai labai naudinga jauniems žmonėms. – Pati ar eisit? – Gal ir nueičiau visai.“

„Tiesiai šviesiai tai ne, nenorėčiau jei taip pasiūlytų iš niekur nieko. – Kodėl? – Nevilioja toks pasiūlymas.“

REKLAMA

„Kaip ir įdomu būtų, bet kaip ir laiko neturėčiau, nes mokslai. Nebent būtų privaloma ir turėtum eiti, tada eičiau.“

„Su savo draugais net diskutavom, kad mums trūksta lengvesnio kelio atrasti kaip galėtume prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo. Ar tai būtų alternatyviosios tarnybos, gal mums reikėtų ne tik mokintis priešintis ginklu, bet ir pasitarnauti visokiose kritinėse situacijose.“

„Manau, ta idėja tikrai turėjo būti ir kai atėjo karas Ukrainoje, tam tikrai yra laikas.“

„Turint tokias krizines situacijas, parengties kiekvienam civiliui tikrai reikia, tiek praktinės, tiek civilinės.“

REKLAMA
REKLAMA

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dabar yra kuriamas naujas Šaulių sąjungos konceptas, didinamas finansavimas organizacijai, tam, kad kitąmet į mokymosi centrus galėtų ateiti kuo daugiau norinčių. O ateiti ir realizuoti save išnaudojant būtent savo išmanomos srities potencialą – galės visi.

„Jeigu tu esi inžinierius, medikas ar IT specialistas, turėtum prisidėti prie valstybės gynybos savam sektoriuj. Bus dalis žmonių, kur norės padėti mūsų pasieniečiams saugot sieną, tai dalis Šaulių sąjungos gali būt remiančioji organizacija VSAT. Padėti policininkams saugoti viešąją tvarką. Būtent tokiu būdu tu galėsi atrasti savo vietą – ar ginklu, ar jei nenori ginklų, tu turėtum rasti Šaulių sąjungoje ar visos mūsų gynybos architektūroje savo vietą, kur galėtum prisidėti prie valstybės saugumo“, – teigė L. Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O Šaulių sąjungos vadovo pavaduotojas tikina, kad nuo karo Ukrainoje pradžios, norinčių papildyti šaulių gretas atsirado 7 tūkstančiai. Iki karo Šaulių sąjunga turėjo iš viso apie 5 tūkstančius narių.

„Šaulių sąjunga yra patvirtinusi pilietinio pasipriešinimo kursą, neginkluoto pasipriešinimo kursą ir pagal jį yra mokomi šauliai, tai įvairios nepaklusnumo akcijos galimos ir kiti veiksmai priešinantis agresoriui. O tie šauliai, kurie pasirenka ginkluoto pilietinio pasipriešinimo kryptį, pradedam nuo bazinio šaulių įgūdžių kurso ir visos pirminio karinio rengimo temos“, – kalba Šaulių sąjungos vado pavaduotojas Žydrūnas Šadauskis.

REKLAMA

Kiek laiko žmogus bus rengiamas taip pat priklauso nuo tikslų.

„Jei kalbėtume apie neginkluotą pasipriešinimą – mitingų organizavimą ir nepaklusnumo akcijas, tai galbūt ir nereikalingas ilgas mokymo periodas, bet jei kalbam apie ginkluotą pilietinį pasipriešinimą arba kovinius šaulius, tai pasirengimo laikotarpis yra tikrai ilgas ir temų tikrai daug“, – sakė Ž. Šadauskis.

Tačiau pilietiniam pasipriešinimui ruoš ne vien Šaulių sąjunga ir kariuomenė. Prisidės ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

„Matome iš Ukrainos pavyzdžio, kad ginkluotų konfliktų metu, karo metu būtina įvairi pagalba, ir nebūtinai tos funkcijos bus vykdomos kariuomenės, dažnai jos gali būti vykdomos ir civilių valstybės piliečių – medicininė pagalba, tam tikri susikordinavimai, maisto aprūpinimas ir panašiai“, – teigė Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

O viena pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo dalis prasidės jau birželį. Dešimtyje Lietuvos mokyklų devintokus šauliai 3 dienas mokys pilietiškumo pagrindų – žiebti ugnį, statyti palapinę, rūpintis maisto daviniais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų