Lietuva, pritardama Europos Sąjungos (ES) pozicijai, kad visos valstybės, išskyrus skurdžiausias, turi prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos švelninimo, laikosi nuostatos, kad gali būti daromas skirtumas tarp ES finansinių įsipareigojimų tarptautiniu mastu ir ES tenkančių finansinių įsipareigojimų pasidalinimo tarp ES valstybių narių. Tokiai Lietuvos pozicijai, kuri bus pristatyta birželio 25 d. ES Aplinkos tarybos posėdyje, pirmadienį pritarta Vyriausybės pasitarime.
Lietuva supranta, kad kova su klimato kaita pareikalaus nemažai pastangų iš išsivysčiusių ir besivystančių šalių ir ragina artėjančioje Kopenhagos konferencijoje dėl klimato kaitos siekti susitarimų. Suprasdama vieningos ES pozicijos svarbą siekiant susitarimo tarptautiniu lygiu, Lietuva laikosi pozicijos, kad ES lygiu įvardinti bendrieji tarptautinės finansinės naštos pasidalijimo kriterijai neturi riboti vidinių diskusijų dėl finansinių įsipareigojimų pasidalijimo ES lygiu. Lietuva ragina Europos Komisiją iki Kopenhagos susitarimo pateikti pasiūlymą dėl ES valstybių narių finansinių įsipareigojimų pasidalijimo.
Kopenhagos susitarimą, kuris rengiamas Jungtinių Tautų iniciatyva, planuojama pasirašyti 2009 m. gruodžio mėnesį. Šis susitarimas įsigaliotų nuo 2012 m. ir pakeistų dabar galiojantį Kioto protokolą. Kopenhagos susitarime bus nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai ir veiksmai šiems tikslams pasiekti, numatytos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo priemonės, skatinama efektyvios pasaulinės anglies dioksido (CO2) dujų rinkos plėtra.
Planuojama, kad išsivysčiusios šalys iki 2020 m. išmetamą teršalų kiekį turėtų sumažinti 25-40 proc., o iki 2050 m. - 80-95 proc. Besivystančios šalys iki 2020 m. turėtų 15-30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į žemės atmosferą, lyginant su jų įprasta veikla.
