2014 m. gegužės 13 d. Kultūros ministerijoje pristatyti tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ rezultatai. Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, visa apimtimi pasinaudojusi harmonizuota gyventojų dalyvavimo kultūroje apklausos metodologija.
“Nuo šiol gyventojų dalyvavimas kultūroje, kultūros vartojimas, pasitenkinimas prieinamumu ir kokybe nėra pagrįstas vien nuojauta, o tapo pamatuotas ir pagrįstas skaičiais. Tai itin svarbu ateity įgyvendinant įrodymais pagrįstą kultūros politiką. Lietuva nuo šiol turės ne tik geografinį, bet ir kultūrinį žemėlapį, ir jį turėdami galėsime identikuoti silpnąsias ir stipriąsias mūsų didžiųjų miestų ir regionų dalyvavimo kultūroje vietas”, - sakė tyrimo pristatyme kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Tyrimas Kultūros ministerijos užsakymu atliktas kartu su UAB „Socialinės informacijos centras“ ir UAB „ESTEP Vilnius“. Iš viso buvo apklausta 1217 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 15 metų. Tyrimas atskleidė, jog daugiau nei 37 proc. Lietuvos gyventojų dalyvauja kultūros veiklose, o nesidomėjimas kultūrine veikla būdingas 25 proc. tyrimo dalyvių. Tyrimo duomenys akivaizdžiai parodo, jog dalyvaujantys kultūrinėse veiklose gyventojai ir kultūrą vartojantieji yra akivaizdžiai labiau visuomeniški, laimingi, jaučiasi sveikesni ir labiau pasitikintys.
Nustatyta, kad masinės kultūros vartotojų gretas sudaro 36 proc. apklaustųjų (vidutinio amžiaus miestų gyventojai), kurie mieliau pasižiūrės, pasiklausys kultūros renginio ar koncerto įrašo, negu jame dalyvaus patys, taip pat mieliau pažiūrės laidą apie menus per televiziją, negu apsilankys parodoje. Tuo tarpu aktyvių kultūros mylėtojų ir puoselėtojų, kurie ne tik „vartoja“ įvairius kultūros produktus, bet ir patys aktyviai kuria, dalyvauja ir savanoriauja skirtingose kultūros srityse, yra 24 proc. Tai išsilavinę jaunesnio amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, kurie didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais ir puoselėja kultūrą, yra laimingi meno, knygų, kino ir interneto mylėtojai.
“Tyrimo rezultatai nudžiugino, nes kultūrą vartoja, dalyvauja kultūrinėse veiklose daug daugiau Lietuvos žmonių nei manėme. Lietuvoje yra tiek masinės kultūros vartotojų, tiek aktyvių kultūros mylėtojų bei puoselėtojų, kurie patys kuria, dalyvauja ir savanoriauja skirtingose kultūrinėse srityse. Identifikuotos ir kliūtys, trukdančios įsilieti į kultūrinę veiklą, todėl nuo šiol galėsime aktyviau spręsti ir naikinti šiuos trukdžius, kad kuo daugiau šalies gyventojų ne tik naudotųsi įvairiomis kultūros paslaugomis (nueitų į teatrą ar apsilankytų bibliotekoje), bet ir patys aktyviai kurtų bei dalyvautų (dainuotų ar lankytų knygų klubą, šokio pamokas). Tyrimas parodė, kad dalyvaujantys kultūrinėse veiklose gyventojai ir kultūrą vartojantieji jaučiasi laimingesni, sveikesni, labiau pasitiki kitais. Tai svarbūs įrodymai apie faktinį kultūros įnašą į gyventojų socialinį vystymąsi”, - teigia kultūros ministras.
Apklausos anketos pagrindą sudarė Europos Sąjungos mastu (2012 m.) harmonizuotas ESSnet-Culture dalyvavimo kultūroje klausimynas. Šio tyrimo viešosios nuomonės apklausa dėl gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis bei su tuo susijusi analizė prisidės prie įrodymais grįsto valdymo plėtros kultūros sektoriuje bei kultūros statistikos sistemos tobulinimo Lietuvoje ir sudarys galimybes palyginti duomenis su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Tyrimo rezultatus galima rasti Kultūros ministerijos tinklapyje www.lrkm.lt „Teisinė informacija“ – „Tyrimai ir analizės“.
