Lietuva pasaulio laimės indekse nugarmėjo žemyn: pasakė, kodėl taip nutiko

Lietuva – pakankamai aukštoje, 28 vietoje iš 147. Tačiau per metus tautiečių laimės rodiklis visgi pakrito. 

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Paskelbtame laimingiausių pasaulio šalių reitinge Suomija užima pirmąją vietą. Ir taip nutinka jau devintus metus iš eilės. Ekspertai įvardija suomių laimės priežastis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilniuje – neeilinis policijos reidas: „Pirmą kartą tokius matau“

Vaikų pilname Marijampolės kino teatre – vyro siautėjimas: „Jis peilį išsitraukė“

Po smūgių Katarui – dujų kainų šokas Europoje: tokių kainų nematėme seniai

„Jie yra turtingi, tačiau turtą tolygiai paskirsto dėka puikios gerovės valstybės. Jie turi ilgą ir sveiką gyvenimo trukmę bei puikią prieigą prie fizinės sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir psichinės sveikatos paslaugas“, – komentuoja Oksfordo universiteto profesorius Janas-Emmanuelis de Neve’as.

Lietuva nukrito iš 16 į 28 vietą

Už Suomijos rikiuojasi kitos kaimyniškos šalys: Islandija, Danija, Švedija, Norvegija, Nyderlandai. Tiesa, į ketvirtąją vietą laimingiausiųjų sąraše pirmą kartą šoktelėjo Kosta Rika. O štai Lietuva yra 28 iš 147 šalių. Už mus laimingesni lenkai, tačiau mes lenkiame ir estus, ir latvius. Tiesa, prieš metus jautėmės laimingesni – Lietuva užėmė 16 vietą.

„Žmonės dažnai nuvertina socialinės paramos ir socialinio gyvenimo kokybės svarbą. O Suomijoje, kitose Skandinavijos šalyse ir kai kuriose kitose pasaulio vietose matome labai aukštą socialinės paramos lygį: žmonės turi draugų, kuriais gali pasikliauti ištikus bėdai. Jie pasitiki vieni kitais. Jie pasitiki ir institucijomis, kurios yra aplink. Ir tai yra neįkainojama“, – teigia Oksfordo universiteto profesorius.

Kur žmonės nelaimingiausi?

Oksfordo universiteto Gerovės tyrimų centras ypatingą dėmesį šįkart skyrė ir anglakalbių šalių jaunimui iki 25 metų. Tyrimas parodė, kad Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje prieš dešimtmetį jauni žmonės buvo gerokai laimingesni nei dabar. Mokslininkai tai sieja su smarkiai išaugusiu socialinių tinklų naudojimu.

„Pridėkite prie to politinį susiskaldymą, nestabilumus demokratijose, dar ir klimato kaitą. Taigi susidaro šiek tiek toksiškas mišinys arba kokteilis, kuris nebūtinai padeda dabartinei kartai“, – sako J. de Neve’as. 

Tyrimo dalyviai vertino septynis kriterijus, nulemiančius, kiek laimingi arba nelaimingi jie yra. Tarp kriterijų – ekonominis ir socialinis šalies išsivystymas, laisvė priimti sprendimus, sveikatos politika, korupcija ir kiti. Nelaimingiausiais jaučiasi Malavio, Siera Leonės ir Afganistano žmonės. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.