1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė Lietuvos pasienio darbuotojus. Praėjus 20 metų po šiurpių žudynių, Rusija neišduoda kelių įtariamųjų. Nuteistas tik vienas OMON pareigūnas.
Gyvas išliko tik vienas
Prieš 20 metų netekome septynių išsilavinusių ir darbui Lietuvai gyvenimą paskyrusių vyrų: muitininkų Antano Musteikio ir Stanislovo Orlavičiaus, policijos būrio „Aras“ pareigūnų Algimanto Juozako ir Mindaugo Balavako, kelių policininkų Juozo Janonio ir Algirdo Kazlausko. Laikrodis ant Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min. Praėjus mėnesiui po šių žudynių, ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas.
Nebaigtos bylos duomenimis, kraupią žmogžudystę Medininkuose įvykdė Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo Konstantinas Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas.
Įtariama, kad jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas. Tik vienintelis K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai.
Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų. Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų – būrio vado Č.Mlyniko ir šio būrio milicininkų A.Laktionovo bei A.Ryžovo – yra atskirtas ir tęsiamas toliau. Rusija atsisako išduoti įtariamuosius žmogžudyste.
Lietuvai spaudžiant 2008 metais Europos Sąjunga sutiko Medininkų žudynių klausimą įtraukti į derybų su Rusija mandato priedą. Tad tik 17-osios šios tragedijos metinės buvo minimos sulaukus tarptautinės paramos.
„Pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą ir pagal visus tarptautinės teisės parametrus tai buvo svetimos valstybės kariškių įvykdyta Lietuvos valstybės pareigūnų žmogžudystė – jiems nesipriešinant, juos paėmus į nelaisvę, nuginklavus, paguldžius ant grindų ir peršovus galvas“, – prieš keletą metų lrt.lt sakė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.
Šių metų gegužės 11 d. dėl Medininkų žudynių buvęs OMON pareigūnas K.Michailovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Per paskutinę savo kalbą teisme K. Michailovas priekaištavo pareigūnams, tiriantiems bylą, bei Policijos departamentui.
Rusija neišduoda įtariamųjų
„Esu vadinamas kraujo ištroškusiu žudiku, pavojingu nusikaltėliu. Niekada nedalyvavau jokiose slaptose operacijose, Lietuvos pasienyje nebuvau“, – teisme balandžio mėnesį tikino K. Michailovas.
Policijos departamento darbuotojai tuomet taip pat sulaukė priekaištų: „Jie nuolat verčia mane prisipažinti, o aš to nedarysiu niekada, nes prisiekiau Tėvynei – SSSR ir sau.“
43 metų Latvijos pilietis, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, taip pat turės atlyginti valstybei 2,3 mln. litų žalą. K.Michailovas yra vienintelis nuteistasis Medininkų byloje.
Įtariamieji A.Laktionovas, A.Ryžovas ir Č.Mlynikas šiuo metu gyvena Rusijoje. Pareigūnams žinoma jų gyvenamoji vieta, namų telefono numeriai, darbovietės. „Visi duomenys pateikti Generalinės prokuratūros prokurorams, tačiau Rusija savo piliečių neišduoda. Tai padarė tik Latvija“, – teigė Policijos departamento paieškos tarnybos komisaras Igoris Ksendzovas.
Vienintelis likęs gyvas žudynių liudininkas T.Šernas po teismo nuosprendžio pasakė, kad bausmė iki gyvos galvos atitinka nusikaltimo lygį, ir pasidžiaugė Lietuvos teisėtvarka, kad ši sugeba padaryti tinkamus sprendimus, teisybė anksčiau ar vėliau turi nugalėti.
Nužudytų pasieniečių laidotuvėse garbės sargyboje stovėjęs policijos pareigūnas Dainius Ž. sakė, kad Lietuva neturėtų sustoti, o tvirčiau spausti Rusiją dėl kitų nusikaltėlių išdavimo. „Vieno žudiko nuteisimas nėra laimėjimas. Negalima sustoti ir tuo didžiuotis. Privalome eiti toliau, kol teisybė paims viršų“, – sakė policijos pareigūnas.
Žada teisti už akių
Generalinė prokuratūra siekia už akių nuteisti Medininkų žudynių bylos įtariamuosius, kurių neišduoda Rusija. Suėjus senaties terminui šiuo metu besislapstantys įtariamieji gali išvengti bausmės.
Prokurorai tikina, kad taip nenutiks – įtariamieji yra padarę daugiau nusikaltimų, todėl senaties terminas jiems pailgės. Be to, senatis negaliotų ir tuo atveju, jei Medininkų žudynės būtų pripažintos karo nusikaltimu. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas sprendžia, ar tris buvusius Rygos OMON pareigūnus A.Ryžovą, Č.Mlyniką ir A.Laktionovą pripažinti įtariamaisiais nusikaltimais žmoniškumui. Tuomet jų veikos būtų perkvalifikuotos pagal 100-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį ir vėl būtų kreiptasi dėl kardomojo suėmimo ir prašoma išduoti naują Europos arešto orderį.
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas Raimundas Jurka abejoja, ar teismo procesas už akių būtų įmanomas. Jis tikina, kad įtariamiesiems privaloma įteikti pranešimą apie įtarimus. Anot prokurorų, kol kas jį yra gavęs tik vienas iš Rusijoje gyvenančių įtariamųjų.
Vyks daug renginių
Šį sekmadienį Lietuva minės 20-ąsias Medininkų tragedijos metines. Šiai skaudžiai sukakčiai paminėti šią savaitę vyks renginiai Vilniuje, Medininkuose ir kituose šalies miestuose.
Penktadienį vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis su muitinės, policijos, pasienio tarnybų vadovais susitiks su Medininkuose ir Krakūnuose žuvusių pareigūnų artimaisiais.
Sekmadienį iškilmingi renginiai vyks Vilniuje ir prie Medininkų memorialo. Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios, Medininkuose vienintelis gyvas likęs žudynių liudininkas Tomas Šernas duos startą tradicinio estafetinio bėgimo Medininkai–Vilnius dalyviams. Pagarba žuvusiesiems bus atiduota Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Muitinės muziejuje Vilniuje veiks ekspozicija „Gyvi mūsų širdyse“, skirta Medininkų tragedijos 20-osioms metinėms paminėti.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
