Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kandidatams į seimo narius būtina laikyti egzaminus. Rezultatus skelbti viešai. Į pedagoginį stoja tik negabiausi studentai. Tai kaip jie išmokys mokinius, kai patys nesugeba
Seneliai mokyklą lankė 11 metų, netgi 6 dienas per savaitę. Mažiau gabūs po 8 klasės būdavo "suorientuoti" mokytis amato. Buvo nereikalingų dalykų, kurių ateityje gal ir nereikėdavo, bet apie viską mokėmės - bent pagrindus. Svarbiausia - reikėjo daug skaityti. Pasaulio ir lietuvių klasikus, ir ne tik. Pradinėje - daugybos lentelė mintinai, kaip ir trys abėcėlės (lietuvių, rusų, anglų). Užtat lavėjo atmintis. Prieš keletą metų stebėjau jauną bendradarbę, kuri panoro baigti magistrantūros studijas neakivaizdžiai. Po išklausyto kurso ėmė ir atidėjo egzaminą porai savaičių. Tragedija - taigi viskas užsimirš! Dabartiniams 40-mečiams jau reikėjo kalkuliatorių, kai kurie sugebėjo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus net kūrinių neskaitę. O jų vaikai jau sunkiai įsivaizduoja, kaip bendrauti su pasauliu be telefono. Gera idėja būtų gyvenimo įgūdžių pamokos, jei ten aiškintų, kaip ir už ką mokami mokesčiai, kas yra E maisto produktuose, pagaliau - kas yra elektra ir kad nereikia kabarotis į stulpus. Deja, stumiama, kad tos pamokos vaikus paverstų primatais...
@Na jau,
"Buvo nereikalingų dalykų" - švelniai pasakyta. Be visokių spaliukų, pionierių ir komsomolo nesąmonių, sovietinės mitologijos istorijoje, dar ir visa geografija buvo prikaišiota KPSS suvažiavimų nutarimų. "Pasaulio literatūra" buvo kiek panašesnė į Rusijos imperijos literatūrą. Kita vertus, kai būdavo atrenkami geriausiai kūriniai šimtamilijoninėje imperijoje, jie skaitydavosi lengviau, negu kelių užguitos mūsų tautos kunigų ir valstiečių bandymai kažką parašyti, kuriuos vadiname savo klasikine literatūra, kuria kankiname savo jaunimą. Jei norime, kad vaikai daugiau skaitytų, tai gali tekti nebegrūsti jiems labai istoriškai svarbių, simboliškai prasmingų, bet ... neįdomių senienų. Kalbant apie skaičiavimą, tai išties dabartiniai studentai skaičiuoja prastai. Kita vertus, pripažinkime ir kitą faktą - dabartiniams 60-70-mečiams prisitaikymas prie kompiuterinių technologijų buvo daug sunkesnis nei dabartiniam jaunimui. Skirtingi laikai, skirtingi ir įgūdžiai.
ir nesimoko ir dar mokinama daug nereikalingu dalyku kai reikia mokinti bent jau 2-3 vak. eu kalbas ir matematika , o ne visokias istorijas ir filosofijas is kuriu naudos 0
Kokie ministrai debilai tokie ir rezultatai
Mes negalime nuleisti rankų ir mes privalome padaryti viską kas nuo mūsų priklauso ir iki Nausėdos kadencijos pabaigos buti ne 38-oje vietoje tarp 38-ių valstybių o turime buti 194-ti tarp 194-ių valstybių.
Tai cia lietuviskai kalbama ar rusiskai ? Gal priamo rusiskai nei kairen , nei desnen?
Na čia tokia parašymas bele kas,kad durnesnis jaunimas tai aišku, bet tai visur.palyginus su kitų šalių,tai tikrai
ne durnesnis už kitų šalių jaunimą,gal protingi kinai,japonai jų ir mokymo sistema daug skiriasi.jau vien taip kai toks klausimas darželiuose miegoti ar nemiegoti per pietus,arba mobilius telefonus,drausti ar nedrausti ,rodo mūsų švietimo darbuotojų bukumą, intelekto stoka visose srityse, kai dirba bile kas,neturėdami ne tik profesinių žinių,bet netgi žmogiško supratimo,intelekto, ir kai susiduri su tokių žmonių bukumu ,tai tik griebtis už galvos.
ne durnesnis už kitų šalių jaunimą,gal protingi kinai,japonai jų ir mokymo sistema daug skiriasi.jau vien taip kai toks klausimas darželiuose miegoti ar nemiegoti per pietus,arba mobilius telefonus,drausti ar nedrausti ,rodo mūsų švietimo darbuotojų bukumą, intelekto stoka visose srityse, kai dirba bile kas,neturėdami ne tik profesinių žinių,bet netgi žmogiško supratimo,intelekto, ir kai susiduri su tokių žmonių bukumu ,tai tik griebtis už galvos.
@Onė
svarbu, kad ideologiškai patikimas ir ištikimas būtų:)
VISKAS priklauso nuo tėvų ir mokytojų.
JEIGU tėvai nesugeba kalbėti su vaiku lietuviškai, pataisyti vaiko netaisyklingą kalbą, padėti vaikui mokytis lietuvių kalbos, tada ir taip išeina, kad vaikas nemoka rašyti be klaidų. Tėvai turi pastebėti kaip vaikai bendrauja, rašo ir pataisyti juos.
O dėl mokytojų, tai įvairių būna situacijų. Gerai, jeigu mokytoja (-as) yra griežta (-as), rimtai žiūri į rašybą, moka paprastai išdėstyti temas ir skyria dėmesį mokiniams. O būna tokių mokytojų, kad net tokius atleisti iš darbo reikia. Teko matyti tokius mokytojus, kurie labai sudėtingai aiškina temas arba greitai viską ,,sumala" į vieną krūvą, net neduoda mokiniams daugiau pasigilinti į temą ir kuo greičiau mokytojai bėga prie naujos temos. Buvo tokia situacija, kad vidurinėje mokykloje mokytojas RETAI kada duodavo rašyti rašinius (nesakysiu, kokioje mokykloje tas mokytojas dirba). Bet kai pradėjau mokytis kitoje mokykloje, buvo kita lietuvių kalbos mokytoja, kuri man patiko, nes dažnai duodavo rašyti rašinius ir normaliai aiškindavo temas.
Mano manymu, mokinių rašyba pablogėjo, nes dažnai praleidžia laiką internete. Kai nebuvo interneto, žmonės bent daugiau laiko leisdavo prie knygų. O dabar retas žmogus, kuris skaito kūrinius, poezijas, eilėraščius.
JEIGU tėvai nesugeba kalbėti su vaiku lietuviškai, pataisyti vaiko netaisyklingą kalbą, padėti vaikui mokytis lietuvių kalbos, tada ir taip išeina, kad vaikas nemoka rašyti be klaidų. Tėvai turi pastebėti kaip vaikai bendrauja, rašo ir pataisyti juos.
O dėl mokytojų, tai įvairių būna situacijų. Gerai, jeigu mokytoja (-as) yra griežta (-as), rimtai žiūri į rašybą, moka paprastai išdėstyti temas ir skyria dėmesį mokiniams. O būna tokių mokytojų, kad net tokius atleisti iš darbo reikia. Teko matyti tokius mokytojus, kurie labai sudėtingai aiškina temas arba greitai viską ,,sumala" į vieną krūvą, net neduoda mokiniams daugiau pasigilinti į temą ir kuo greičiau mokytojai bėga prie naujos temos. Buvo tokia situacija, kad vidurinėje mokykloje mokytojas RETAI kada duodavo rašyti rašinius (nesakysiu, kokioje mokykloje tas mokytojas dirba). Bet kai pradėjau mokytis kitoje mokykloje, buvo kita lietuvių kalbos mokytoja, kuri man patiko, nes dažnai duodavo rašyti rašinius ir normaliai aiškindavo temas.
Mano manymu, mokinių rašyba pablogėjo, nes dažnai praleidžia laiką internete. Kai nebuvo interneto, žmonės bent daugiau laiko leisdavo prie knygų. O dabar retas žmogus, kuris skaito kūrinius, poezijas, eilėraščius.
Mokslo reforma tam ir buvo sukurta. Valstybei reikia tiesiog užduotį vykdančių kareivių, o ne mąstančių mokslininkų. Jūs ką, su knygomis kariausit prieš ruSSiją?
Pažiūrėkit kaip moko net vilos Graikijoje išeina nupirkti
Lietuva – gėdingo sąrašo pabaigoje: „Gal to mokslo per daug, nespėja įsisavinti“