Licėjaus direktoriaus kritika buksuojančiai reformai: to dar nematė

Tik iš trečio karto pirmąją stadiją Seime praėjęs pedagogų etatinio apmokėjimo modelis vis dar kelia aibę baimių pedagogams. Nors reformos autoriai ramina, kad visos pedagogų baimės nepagrįstos, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžia – ši reforma stumiama buldozeriu, neįsiklausant į pedagogus.

8

Seime pirmadienį surengti pedagogų bendruomenės klausymai dėl planuojamo įgyvendinti etatinio apmokėjimo įvedimo.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Paaiškino, kaip keisis pedagogų užmokesčiai

Reforma buldozeriu

Kalbą klausymų metu sakęs S. Jurkevičius pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo eksperimentas ne kartą buvo bandytas įgyvendinti Lietuvoje, tačiau „akivaizdžiai parodė, kad tokia tvarka turi daug esminių sisteminių problemų“.

„Turime sukaupę nemažai patirties, tačiau tai yra ignoruojama. Šiandien bandome diegti naują sistemą, kurios funkcionavimas net realiai nebuvo išbandytas. Kai kalbi su protingais žmonėmis, kurie šiek tiek sveikai mąsto, tai susodinti visą Lietuvą į vieną laivą ir pradėti plaukti su sistema, kuri neišbandyta, tai yra daugiau nei nesusipratimas. Tai neatsakingumas, tai destabilizuos ir taip trapią ir itin pažeidžiamą Lietuvos mokyklą“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Jis taip pat piktinosi, kad reforma pradedama iki mokslo metų pradžios likus viso labo porai mėnesių.

„Kalbėti apie esminę reformą birželio mėnesio viduryje, kuri turėtų būti įgyvendinama nuo rugsėjo 1-osios, yra daugiau negu... galite pratęsti žodį kiekvienas savarankiškai. Dar niekada švietime tokiu akivaizdžiai buldozeriniu, brutaliu būdu nebuvo siekiama įgyvendinti reformas mokykloje“, – pastebėjo Vilniaus licėjaus direktorius.

Jis kritiškai vertina pristatomą reformą, pabrėždamas, kad dirbtiniu būdu kurti papildomas veiklas mokyklose – pavojingas reiškinys.

„Reformos kūrėjai pamiršo, kad pamokų vedimas yra pagrindinis mokytojų darbas mokykloje. Kiti darbai, kurie labai dažnai neadekvačiai sureikšminami, tik dalis. Siekti vienodų įkainių kontaktinėms ir nekontaktinėms valandoms, akibrokštas mokytojams, kurie veda tam tikras pamokas. Tai neturėtų nieko bendro su ugdymo kokybe. Reikėtų pabrėžti, kad už pildomus darbus ir dabar plačiąja prasme sumokama“, – nuogąstavo S. Jurkevičius.

REKLAMA

Tiesa, Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius pranešė, kad kartu su 30 parlamentarų įregistravo siūlymą reformos įvedimą nukelti iki 2019 metų.

Žingsnis į priekį

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba apie 32,5 tūkst. mokytojų, kurie kartu sudaro apie 22 tūkst. etatų.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigia, kad įvedus etatinį apmokėjimą ne tik didėtų mokytojų atlyginimas, bet ir būtų apmokamos visos jų darbo valandos, ne tik kontaktinės.

„Aš manau, kad tai yra žingsnis į priekį mokytojo gyvenime. Etatinis apmokėjimas yra pažangesnis dalykas. Kitas dalykas yra tai, kad mokytojo darbo planavime atsiranda papildomos galimybės, nes savo darbą skirstome į tarsi dalis – kontaktinį darbą, pasirengimą darbui ir darbą su bendruomene. <...> Įvedus apmokėjimą, ketvirtadaliu pasipildytų darbo užmokesčio visa turima apimtis“, – Seime vykusiuose klausymuose kalbėjo E. Jovaiša.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Aidas Aldakauskas pripažįsta, kad etatinis apmokėjimas apipintas daugeliu gandų, bet galiausiai tai yra esminis pedagogų atlyginimų problemos sprendimo būdas.

„Nelengvai kalbėjomės darbo grupėje, susirinkome su nuosavais vaiduokliais. Aš taip vadinu etatinį apmokėjimą, nes kiekvienas turi savitą įsivaizdavimą, kai apie tai kalba. Daugiau kaip 10 metų istorija rodo, kad pagerėjimas pakėlus atlyginimą trunka apie porą metų ir vėl grįžtame prie temos apie etatinį apmokėjimą. <...> Mes norime, kad būtų mokytojams atlyginama ne tik už kontaktines valandas, užtikrinti socialinį saugumą, kad keliant mokytojams atlyginimus jis nemažėtų mažėjant kontaktinėms valandoms“, – kalbėjo A. Aldakauskas.

Mokytojo žvilgsnis

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius palaiko etatinio apmokėjimą ne tik dėl to, kad ir pats yra mokytojas, bet dėl keturių priežasčių, kurios, jo teigimu, turėtų neleisti politikams numarinti projekto įgyvendinimo.

REKLAMA

„Pirma priežastis, šiandien daugelis mokytojų dirba ne pilną savaitę. Tik apie 5 proc. turi pilną darbo savaitę. Įvedus etatinį apmokėjimą, dalis mokytojų dirbs pilną darbo savaitę. Kita priežastis, dabar mokytojų gaunamas atlyginimas išimtinai priklauso tik nuo jų turimų pamokų ar turimų kontaktinių valandų skaičiaus. Jei neturi kontaktinių valandų, tavo atlyginimas negali būti didelis. Įvedus etatinį apmokėjimą, atlyginimas priklausys nuo etato dydžio“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Trečia, anot pedagogo, pedagogų pareigybė vis dar yra per daug neapibrėžta, todėl mokyklų vadovai jiems nuleidžia darbus nesusimąstydami, ar tie darbai susiję su ugdymu ir tinkami mokytojams. Įvedus etatinį apmokėjimą kiekvienas mokytojas turės pareigybės aprašymą.

„Ketvirta, šiandien mokytojams neapmokama už didelę dalį popamokinių veiklų. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą, mokytojui bus apmokama už visus pareigybėje aprašytus darbus“, – sakė A. Jurgelevičius.

Vis tik etatinis apmokėjimas, pasak S. Jurgelevičiaus, turi ir silpnybių – tai mažesnė galimybė turėti visą etatą mažoje mokykloje ir aiškių mokytojo pareigų ribų nebuvimas nacionalinio lygio dokumentuose.

Pokyčiams prireiks 95 mln. eurų

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvedamas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas. Mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas, esminės darbo apmokėjimo sąlygos nekeičiamos.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2018-06-11 12:52:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip mokytojai gali streikuoti kai Putinas puola?
Juk reikia visas lesas skirti armijos metalo lauzui is JAV supirkti.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų