„Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte sakė D. Tuskas.
„Žinote, kaip tampriai mes bendradarbiaujame, Europos Sąjunga turi savo veiklos taisykles, (NATO – BNS) penktas straipsnis yra. Turime bendrą grėsmę, nieko neturiu įtikinti, kad mūsų solidarumas bet kokiame kontekste yra kaip lobis“, – pridūrė jis.
Aptars detales
Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.
D. Tuskas pažymėjo, kad ministrai aptars ir „techninius bei planavimo“ klausimus.
„Važiuodamas į Vilnių žiūrėjau, kas įrašyta mūsų gynybos planuose, jeigu būtų užpulta Lietuva ar Lenkija ir mūsų bendradarbiavimas šiame kontekste. Spaudos konferencija nėra ta vieta, kur galima nagrinėti operatyvinius planus, NATO planus arba atskirų šalių gynybinius planus“, – kalbėjo jis.
„Kol tokie žmonės kaip mes atsakome už Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą saugumo srityje, galime jaustis saugūs“, – tvirtino D. Tuskas.
Išsakė dvejones
Taip jis kalbėjo I. Šimonytei praėjusią savaitę TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ pareiškus, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis premjerės teiginius patvirtino. Tiek jis, tiek I. Šimonytė neatmetė galimybės numatyti dvišalius politinius susitarimus dėl gynybos – tai neprieštarautų NATO sutarčiai bei kariniams planams. Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šiose formuluotėse „ne viskas tikslu“.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos karinės pratybos yra skirtos tam, kad šalys veiktų drauge.
D. Tuskas teigė, kad Suomija ir Švedijai įstojus į NATO, Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas saugumo srityje gali užduoti „gerą toną ir gerą tempą“ visų regiono valstybių bendradarbiavimui saugumo klausimais.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Liptų ta boba iš ratų, nes jau užkniso jos nekompetencija. Ale kad dar ir į prezidentes užsimanė. Kuo mažiau proto, tuo daugiau arogancijos.
