Šią savaitę ES prasideda derybos dėl naujausių ribojimų Rusijai priėmimo.
„Turbūt reikia pripažinti, kad tai nėra didelis sankcijų paketas, kadangi jame nėra esminių naujų ar įmonių, ar sričių, kurias, tiesa sakant, ir mes esame siūlę. Tai reiškia, kad sutarimas dėl to nebuvo rastas“, – LRT radijui antradienį sakė G. Landsbergis.
Lietuvai siekia, kad ES įvestų sankcijas Rusijos branduolinei korporacijai „Rosatom“, G. Landsbergis anksčiau sakė, kad jas galima išskaidyti į septynias atskiras dalis ir dėl kiekvienos iš jų spręsti atskirai.
Anot jo, naujausiame sankcijų pakete didžiausias dėmesys skiriamas sankcijų apėjimui, apribojant ir įmones, kurios tiesiogiai su Rusija nesusijusios, tačiau gali padėti įvežti į šią valstybę draudžiamų prekių.
„Akcentas šiame sankcijų pakete pirmiausiai yra ant sankcijų apėjimo. Tai opi problema, dėl to, kad matome, kad prekių srautai į trečiąsias valstybes ir taip pat jautrių prekių – kitaip tariant jos gali būti naudojamos kaip dviguvos paskirties prekės – yra tikrai išaugę. Šis paketas suteikia ir teisinę bazę sankcionuoti arba įtraukti į sankcijas įmones, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Rusija, bet įrodomai leidžia tas sankcijas apeiti ir netgi sritis, jeigu manytume, kad to reikia“, – teigė G. Landsbergis.
Ministras sako, kad šiuo paketu Lietuva tikrai ketina naudotis, nes per šalį gali būti gabenamos prekės, kurių galutinis gavėjas galimai yra Rusijoje.
„Paketas suteikia tik teisinę bazę, vėliau į jį turi būti įtraukiamos prekių grupės arba įmonės. Jeigu to nepavyktų padaryti, Lietuva turi ES teisės aktuose numatytą vienašališką teisę tam tikroms prekėms apriboti: į Lietuvą ir iš Lietuvos į trečiąsias valstybes“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis negarantavo, kad naujausias sankcijų paketas padės užkirsti kelią į Lietuvą patekti baltarusiškoms trąšoms, nes dabartinis ES reglamentavimas sankcijas taiko įmonėms, o ne konkrečioms prekių grupėms ir nauji ribojimai, susiję su trąšomis nebus įvesti.
„Kai kalbame būtent apie trąšas (...) Deja, turime instrumentus, kuriuos turime ir turime juos išnaudoti efektyviai“, – teigė G. Landsbergis.
Anot jo, dabartinės sankcijos suteikia Lietuvos institucijoms – konkrečiai muitinei – galimybę įrodyti, kad egzistuoja schemos, kurios ES sankcionuotiems asmenims padeda draudimus apeiti ir gauti naudą.
„Tai užtrunka įrodyti, gali būti ir teisminiai procesai, bet bet institucijos turi galimybes parodyti, kad tai yra tiesiog schema, kuria naudojantis yra sankcijos apeinamos ir suprantama, kad jeigu ES pasakytų, kad jokios trąšos negali patekti į ES, be abejonės, muitinei būtų žymiai paprasčiau. Dabar reikia įrodyti (...) Šiuo konkrečiu atveju muitinė turi tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Muitinė ir Klaipėdos prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sankcijų apėjimo ir baltarusiškų karbamido trąšų kontrabandos į Lietuvą, trijų miestų įmonėse buvo atliktos kratos, sulaikyti du asmenys, taip pat daugiau nei 2 mln. eurų vertės virš 3 tūkst. tonų trąšų krovinys.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga – jos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.
G. Landsbergis sako, kad apie naujas sankcijas trąšoms kol kas nekalbama, bandoma išlaikyti anksčiau priimtus ribojimus.
„Trąšų klausimas yra vienas opiausių klausimų diskusijose su Europos partneriais. Ne tik, kad negalime pradėti diskusijų dėl naujų sankcijų trąšoms, bet esame turbūt pusę metų spaudžiami atšaukti sankcijas. Tiesą sakant, Lietuvos ir dar kelių ją remiančių valstybių veto iki šiol geba atlaikyti, kad nebūtų sumažintas tas slenkstis, kur dabar yra įvestas“, – kalbėjo jis.
