Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė advokatą bei Pravieniškių pataisos namų pareigūną – įtariama, kad jiedu norėjo duoti kyšį teisėjui. Už tai iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko turėjo būti paleistas vienas kalinys. Baudžiamojo kodekso numatyta, kad asmuo, pasinaudodamas savo užimama padėtimi ir turimais ryšiais, kitam asmeniui už kyšį pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją ar valstybės tarnautoją, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Taigi už bandymą paimti pinigus, kad papirktų pareigūnus, nuo kurių priklauso lygtinis paleidimas, praėjusią savaitę įkliuvo advokatas Kęstas Ramanauskas (44 m.). Jis buvo sulaikytas Kaišiadorių degalinėje, esančioje netoli jo kontoros. STT Vilniaus valdybos agentai K. Ramanauską nutvėrė paėmus pažymėtus 30 000 litų, kuriuos perdavė nuteistojo pasiųstas asmuo, bendradarbiaujantis su STT. Kaip įtariama, pinigai buvo skirti Pravieniškių pataisos namų 3-iosios valdybos viršininkui Lioniui Demjanovui bei kažkuriam Kauno apygardos teisėjui – žmonėms, nuo kurių ir priklauso paleidimas į laisvę neatlikus visos bausmės.
Advokatas K. Ramanauskas buvo sulaikytas dviem paroms. Tą pačią dieną STT agentai apsilankė ir Pravieniškių 3-iojoje valdyboje. Tiek K. Ramanausko, tiek L. Demjanovo namuose bei darbo vietose buvo atliktos kratos.
Neleido suimti
Prokurorai L. Demjanovą paliko laisvėje – jam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o dėl advokato K. Ramanausko buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą – paprašyta jį suimti. Prokurorai savo prašyme nurodė, jog įtariamasis trukdys procesui, nes gali paveikti liudytoją ir bandyti su kitu įtariamuoju suderinti savo veiksmus.
Vis dėlto K. Ramanauskas liko laisvėje, nes prokurorų argumentai teismo neįtikino. Savo nutartyje teismas teigia, jog tai, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįsta duomenimis, o jų, ikiteisminio tyrimo teisėjos vertinimu, šioje byloje nesurinkta. Motyvai, kad liudytojas gali paveikti ir suderinti parodymus su kitu įtariamuoju, atmesti kaip nepagrįsti – ikiteisminio tyrimo teisėjos manymu, „šiuos tikslus galima pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi minėtas liudytojas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra izoliuotas nuo visuomenės“.
K. Ramanauskui, kuris neigia, kad bandė tarpininkauti duodant kyšį, paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su kitu įtariamuoju.
Šią nutartį buvo galima per 3 dienas apskųsti Vilniaus apygardos teismui, bet bylą tiriantis prokuroras Linas Krupusevičius to nepadarė, tad nutartis jau galioja.
Teisybę surado Strasbūre
K. Ramanauskas teisėsaugos akiratyje pirmą kartą atsidūrė 1999 metais. Tuo metu jis dirbo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroru ir buvo apkaltintas kyšio paėmimu. K. Ramanauskas tąkart už 2500 dolerių kyšį buvo pažadėjęs išsisukti tokiam M. N., patrauktam baudžiamojon atsakomybėn. Pinigai tuomečiam Kaišiadorių prokurorui buvo sumokėti dalimis.
Tik vėliau paaiškėjo, kad kyšį prokurorui siūlė STT darbuotojas... Kauno apygardos teismas K. Ramanauskui skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau ši bausmė, pritaikius amnestiją, sušvelninta iki pusantrų metų. Tai buvo pirmasis prokuroras, nuteistas kalėti.
K. Ramanauskas apskundė šį nuosprendį Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ir 2008 metais laimėjo. K. Ramanauskui pavyko įrodyti, kad jis buvo išprovokuotas imti kyšį. EŽTT konstatavo, jog visi įrodymai, gauti kurstymo veiksmais, privalo būti atmesti. Tokia nuostata vadovaudamasis Aukščiausiasis Teismas K. Ramanauską išteisino. Be to, jam buvo priteista 30 000 eurų suma patirtai žalai atlyginti.
Bendradarbiai netiki
L. Demjanovas Kalėjimų departamento sistemoje dirbo nuo 1993 metų ir buvo vertinamas kaip išmanus, energingas, daug socialinių projektų įgyvendinęs pareigūnas. Iki trejų Pravieniškių pataisos namų apjungimo L. Demjanovas dirbo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotoju socialinei reabilitacijai.
Dabartinės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Remigijus Gliaudelis sakė, kad šiuo metu 3-iajai valdybai, kuriai po įkalinimo įstaigų sujungimo vadovavo L. Demjanovas, laikinai vadovauti paskirtas kitas pareigūnas – Darijus Globys. Kalėjimų departamentas nušalino L. Demjanovą nuo darbo 3 mėnesiams.
„Kaip darbuotojas L. Demjanovas buvo vertinamas tik gerai, – sakė R. Gliaudelis. – Buvo ne kartą skatintas už gerą darbą, mokėsi, baigė magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete. O kaip žmogaus aš jo nepažinojau. Nesitiki, bet palaukime tyrimo pabaigos.“
Kaip sakė R. Gliaudelis, jokių duomenų, kur šiuo metu L. Demjanovas, jis neturi. „Po to, kai viršininką išsivedė STT žmonės, su L. Demjanovu neturėjome jokio ryšio. Nežinome, kur jis. Jo nėra darbe, į skambučius neatsiliepia“, – paaiškino R. Gliaudelis.
L. Demjanovo bendradarbiai irgi tvirtina, jog sunku patikėti, kad žmogus būtų įsivėlęs į tokią aferą. Vienas buvęs Pravieniškių pataisos namų pareigūnas sakė niekaip netikįs tokia „laisvės pirkimo schema“. „Jei jau L. Demjanovui ir davė kyšį, tai turėjo tą padaryti prieš visus teismus – kad teikimą teismui „gražiai“ surašytų, – aiškino buvęs pareigūnas. – Tačiau, kaip žinoma, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pataisos namų administracijos pateikta nuteistojo charakteristika ir elgesys neįtikino, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas į laisvę.“
Landa pasipelnymui
Nesaldus tas gyvenimas už grotų, todėl beveik kiekvienas, patekęs į pataisos namus, įvairiais būdais stengiasi kuo greičiau ištrūkti į laisvę. Tuo labiau jog įstatymai numato, kad gerai besielgiantis nuteistasis gali tikėtis lygtinio paleidimo.
Daugelis sutinka, jog lygtinis paleidimas yra reikalingas. Nuteistasis turi motyvą keistis jau pataisos namuose, o paleistas į laisvę anksčiau laiko, prižiūrimas pataisos inspekcijų darbuotojų, toks žmogus turi daugiau paskatų išėjęs iš įkalinimo įstaigos pradėti kitokį gyvenimą, negu tas, kurio nesaisto jokie įpareigojimai.
Šiaip ar taip, daugelis kalbintų pareigūnų, kuriems patikėta spręsti, ar verta nuteistąjį paleisti anksčiau laiko, tvirtina, jog lygtinio paleidimo klausimus turėtų svarstyti specialios komisijos. „Dabar žmonėms kyla įvairių minčių: tai nuteistasis galbūt nepelnytai paleistas, tai visi, kurie paleidę, esą gavę kyšius, ir panašiai, – tvirtina jie. – Galų gale tai ir landa nesąžiningiems pasipinigauti.“
Štai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis yra pareiškęs tokią nuomonę: „Teismas nustato kaltės dydį ir paskiria bausmę, – sakė teisėjas. – O lygtinis paleidimas nėra kaltės klausimas – teisingumas jau įvykdytas, nusikaltėlis nuteistas. Tai gal dabar galėtų visuomenė įvertinti, ar nusikaltęs asmuo pasitaisė ir gali vėl įsijungti į normalų gyvenimą?“
Pataisos namų pareigūnai taip pat sutinka, kad lygtinio paleidimo klausimą galėtų spręsti specialios komisijos, į kurias įeitų teisininkai, bendruomenių, į kurias žada grįžti buvęs kalinys, atstovai, Kalėjimų departamento darbuotojai, kitų tarnybų specialistai.
Tik faktai
Pagal galiojančius įstatymus nuteistasis, atlikęs trečdalį, du trečdalius ar tris ketvirtadalius bausmės (priklauso nuo nusikaltimo sunkumo, ar turi mažamečių vaikų, nuo kitų aplinkybių) ir įkalinimo įstaigoje besielgiantis gerai, gali prašytis paleidžiamas lygtinai.
Teismo sprendimu paleistas lygtinai asmuo privalo registruotis savo rajono pataisos inspekcijoje ir vykdyti visus teismo skirtus įpareigojimus.
Per 15 dienų neįsiregistravęs darbo biržoje ar nuolat pažeidinėjantis teismo skirtus įpareigojimus nuteistasis grąžinamas į įkalinimo įstaigą.
2–3 procentai paleistųjų lygtinai nusikalsta pakartotinai.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
