Nuo sovietų tankų Lietuvos nepriklausomybę gynę žmonės tvirtino pasigendantys valstybės dėmesio.
Antradienį į Seimo kavinę susitikti su parlamento ir Vyriausybės vadovais pakviestus laisvės gynėjus papiktino, kad kvietimus gavo nedaugelis jų.
Sausio 13-osios draugijos pirmininkas Arnoldas Barysas BNS sakė seniai laukiąs valdžios kvietimo dalykiniam pokalbiui, o ne išgerti kavos.
„Be to, negalima atrinkti žmonių. Visi turi dalyvauti, kurie gavo kvietimus į iškilmingą Seimo posėdį. Žmonės atvažiavo iš rajonų, būtų malonu, kad jie būtų išklausyti, – nuoskaudos neslėpė A. Barysas. – Nurodyta atrinkti dešimt atstovų, pavyzdžiui, nuo draugijos. Ką man sakyti kitiems 150 žmonių? Suprantu, kad ne guminė salė, bet prašome organizuoti taip renginį, kad arba visus, arba ačiū – nereikia.“
Sausio 13-osios draugijos vadovas tvirtino su valdžios atstovais norįs kalbėti apie socialinius laisvės gynėjų reikalus. „Kai kalbama apie sunkmetį, neetiškai kelti sau atlyginimus ir signatarams rentas. Neskaičiuojame svetimų pinigų, bet kai sakoma, kad žmonės krauju mokėjo, niekas nepaklausia, o kokią pagalbą mes jiems suteikiame? Kodėl neprisiminti tie žmonės? – piktinosi A. Barysas. – Kodėl patys signatarai, kurie šilumoje sėdėjo, o kiti gyva užtvara stovėjo, nukentėjo nuo buožių, nuo šalčių, nuo tankų, desantininkų, kodėl nė vienam sąžinė neprabilo, kad čia mūsų kolegos, bendražygiai, kurie buvo pirmuosiuose apkasuose, gal jiems ko nors reikia.“
Pernai Seimui padidinus parlamentarų darbo užmokestį gerokai padidėjo ir signatarams skiriamos rentos. Pagal įstatymą jos sudaro pusę Seimo narių atlyginimo ir šiuo metu siekia apie 5000 litų.
Pasak A. Baryso, skaudu, kai per Sausio įvykius nukentėję asmenys gauna tokias pat išmokas kaip visi neįgalieji.
„Turime valstybės globojamų asmenų statusą, bet tos globos mes nematome. Mums aiškinama, kuo mes, invalidai, esame geresni už kitus invalidus. Kaip galima lyginti tuos, kurie nušalo ką nors po alkoholio dozės ir tuos, kurie gynė laisvę. Tai neetiška“, – teigė Sausio 13-osios draugijos pirmininkas.
Jis sakė valdžios institucijoms parašęs tiek raštų, kreipimųsi, prašydamas paramos, kad iš jų išeitų storas romanas. Tačiau, anot A.Baryso, nė viena valdžia situacijos nepagerino.
„Socialiniai klausimai neišspręsti ir nėra pagarbos žmonėms. Tų žmonių vis mažėja. Matyt, Seimas ir Vyriausybė tikisi, kad išmirsime ramiai ir nebus problemos“, – reziumavo laisvės gynėjas.
Socialine nelygybe tarp Kovo 11-osios Akto signatarų ir juos nuo sovietų tankų gynusių žmonių piktinosi ir 19 m. Justinas Orlavičius, Medininkuose žuvusio Stanislovo Orlavičiaus sūnus.
„Signatarai įnešė labai didelį indėlį į mūsų valstybės atgimimą. Tačiau signatarai nori išskirti save daugiau, pakelti virš Sausio 13-osios, Medininkų žuvusiųjų. Aš savo tėvu didžiuojuosi labiau negu signatarais. Žinoma, tai mano subjektyvi nuomonė“, – kalbėjo jaunuolis.
Jis sakė pasigendąs ir visuomenės geranoriškumo žuvusiųjų giminių, artimųjų atžvilgiu.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, Vyriausybė pasirengusi pagal galimybes padėti laisvės gynėjams.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metais per sovietų kariuomenės siautėjimą Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991 m. sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
1991 m. liepos 31 d. sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė Medininkų pasienio postą, 7 ten budėję pareigūnai buvo nužudyti, vienam pavyko išgyventi.
