Skaičiuojama, kad labdara, skiriama nevyriausybinėms organizacijoms, per krizę susitraukė beveik perpus. Verslininkai teigia labdaros projektų neatsisakantys – jie kartais išauga į savarankiškas organizacijas, kurioms pagalbos nebereikia.
Artėjant didžiausioms metų šventėms, „Ekonomika.lt“ domėjosi, ar verslininkai vis dar užsiima labdara. Ir verslininkai, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sutaria, kad šventės nebėra vienintelė priežastis užsiimti socialinėmis iniciatyvomis, o įmonės nevyriausybinėms organizacijoms padeda įvairiais būdais: ne tik pinigais, bet ir prekėmis, paslaugomis ar nuolaidomis. Vieni linkę duoti iš savo kišenės, kiti ragina prie labdaros prisidėti ir klientus. Tačiau verslininkai sako, kad pagrindinis motyvas užsiimti labdara – socialinė atsakomybė, nes apčiuopiamos naudos iš gerumo verslas negauna.
Remia žinomus
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) direktorius Martinas Žaltauskas skaičiuoja, kad ekonominiam sunkmečiui užklupus šalį verslo skiriama parama traukėsi perpus.
„Paramos labai mažėja: palyginti su ikikriziniu laikotarpiu nuo 2007 metų, paramos sumažėjo perpus ir neprognozuoju pagerėjimo artimiausiu metu, – sako jis. – Jei kalbėsime apie labdaros pasiskirstymą pagal sritis, daugiau nei pusė skiriamos paramos tenka sporto sektoriui – krepšinio ir futbolo klubams, iki penktadalio – kultūros renginiams. Visa kita lieka socialinėms problemoms spręsti.“
Anot M. Žaltausko, rėmėjams patraukliausios yra žinomos ir atpažįstamos organizacijos, mat įmonė, aukodama joms, gauna žinomumo grąžą. Nedideles vietos organizacijas labiausiai linkę remti vietos verslininkai.
„Kaip labiausiai remiamas įvardyčiau „Maisto banką“, „Gelbėkit vaikus“, „Caritas“, „Maltos ordiną“, www.aukok.lt, „Bėdų turgų“, – sako NIPC direktorius. – Labdarai rinkti labiausiai trukdo tai, kad nėra susiformavusių tradicijų ir verslininkai neturi aiškių strateginių krypčių, ką ir kaip remti.“
Anot jo, įmonėms, kurios neturi rėmimo strategijos, bet vis dėlto nori teikti labdarą, labiausiai pagelbėtų bendruomenės fondai, kurie administruoja įmonių paramą.
Svarbios gairės
Didžiosios bendrovės, nuolat užsiimančios socialinės atsakomybės projektais, paprastai numato bent jau gaires. Pavyzdžiui, kaip pasakoja telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Valdas Kaminskas, įmonė kasmet peržiūri turimą rėmimo portfelį.
„Kasmet peržiūrime projektų sąrašą ir biudžetą, – patirtimi dalijasi jis. – Pastaruoju metu biudžetas traukiasi, bet tai natūralu: keičiasi projektai, atsiranda naujų, kiti išauga iš savo kelnyčių ir reikalauja didesnių rėmimo išteklių – tuomet jiems jau laikas plaukti į didesnius vandenis. Treti projektai uždaromi. Todėl griežtai neplanuojame, tai daugiau nusistovėjusios kryptys, bet laikomės reguliarumo.“
V. Kaminskas pasakoja, kad „Teo LT“ rėmimo portfelį skirsto į dvi dalis: rėmimus, susijusius su įmonės veikla, tikslais ir artimiausia aplinka, bei socialines investicijas.
„Pirma dalis galbūt teikia didesnę prekių ženklų sklaidą, o antroji tiesiogiai verslui įtakos nedaro. Įmonė šiaip projektais atlieka pilietinę pareigą“, – sako V. Kaminskas ir priduria, kad šventinis laikotarpis bendrovėje nesureikšminamas, todėl projektai remiami visus metus. Prieš žiemos šventes, kaip ir visi operatoriai, „Teo LT“ aukų rinkimo akcijoms, pavyzdžiui, Išsipildymo akcijai, „Kalėdinei sriubai“ ir pan., suteikia savo numerį.
„Remiame savanorystę, šviečiame visuomenę, teikiame pagalbą įvairioms vaikų ir jaunimo linijoms, – vardija V. Kaminskas. – Kadangi gausėja išorinio finansavimo, t. y. organizacijos turi daugiau galimybių pritraukti lėšų iš valstybės, struktūrinių ar kitokių fondų, mūsų anksčiau remti projektai pasidaro rimtos administracinės mašinos ir jiems mūsų paramos nebereikia.“
Remti reikia visada
„Senukų prekybos“ generalinis direktorius Saulius Raudys pritaria, kad gerumo akcijomis užsiimti reikia ne tik per šventes, bet visus metus.
„Visus metus rėmėme įvairias originalias studentų iniciatyvas, įvairių šalies miestų sunkiausiai besiverčiančius žmones, o dabar prisidedame prie akcijos „Kalėdinė sriuba“, jai skyrėme 25 tūkst. litų, – pasakoja jis. – Garbinga padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos: esame stabili, pelningai dirbanti kompanija, o ir darbuotojai džiaugiasi, kad esame socialiai atsakingi.“
Paskatinti krizės
O štai bendrovę, valdančią aukcionų portalą TukTuk.lt, krizė paskatino organizuoti labdaringą projektą. Antrą kartą šiemet rengiamame interneto aukcione parduodami žymių žmonių paaukoti daiktai, o surinktos lėšos bus skiriamos „SOS Vaikų kaimo“ kalėdiniam renginiui organizuoti.
