„Tokios greitojo reagavimo pajėgos visiškai atlieps mūsų interesus. Tokios saugumo garantijos yra patikimos“, - telefonu iš Kardifo delfi.lt sakė L.Linkevičius.
Aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgas turėtų sudaryti apie 4000 karių, kurie galėtų būti itin greitai dislokuoti bet kuriame NATO šalių teritorijos taške.
„Galima drąsiai teigti, kad tie pajėgumai bus ten, kur reikia, tiek, kiek reikia, ir tada, kada reikia. Tai svarbiausia“, - pridūrė ministras.
L.Linkevičius sako, kad aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų kūrimas reiškia ir tai, kad labiausiai pažeidžiamos šalys narės turės sukurti atitinkamą infrastruktūrą, kad tokios pajėgos galėtų atvykti. Jis tai siejo su lietuvių, lenkų, latvių ir estų keliamu karinių bazių klausimu Aljanso Rytuose.
„Tai sietina ir su tuo: tam tikros įrangos sukūrimas, jeigu reikėtų priimti papildomas pajėgas, planavimo pajėgumų sukūrimas, štabai. Yra labai daug buvimo formų – visa tai bus vykdoma ir Rytų Europos segmente, kurioje iki šiol tokių pajėgumų nebuvo kuriama. Be abejo, Baltijos šalys yra sudėtinė šio paveikslo dalis“, – teigė ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje taip pat turėtų išlikti amerikiečių kariai, kurie atvyksta ir išvyksta rotacijos principu. Jo teigimu, gali būti, kad ateityje amerikiečių karių skaičius išaugs, prie pratybų rotacijos būdu galės prisidėti ir kitos NATO šalys narės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
