greitojo reagavimo pajėgos

Marijampolės rajone šeštadienį baigėsi Lietuvos kariuomenės organizuotų nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2017“ aktyvioji fazė. Kariuomenės greito reagavimo ir taikos meto užduočių operacinės pajėgos treniravosi ir tikrino pasirengimą laiku reaguoti į ginkluotus incidentus, spręsti šių dienų karines grėsmes. „Pratybomis „Žaibo kirtis 2017“ siunčiame žinią, kad mūsų jauna, stipri ir gabi kariuomenė yra visada pasirengusi prireikus apginti Tėvynę.

Lietuvai itin nemaloni žinia. NATO generolas pareiškė, kad jei prasidėtų karas su Rusija, aljanso itin greito reagavimo pajėgos negalėtų būti dislokuojamos Rytų Europoje dėl savo pažeidžiamumo. Tai reikštų, kad jos nepajėgs gintis Baltijos šalių ir Lenkijos. Tačiau ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis tvirtina, kad šio pajėgos vis tik galėtų veikti dėl visos NATO ir mūsų regiono paramos.

Baltijos šalys kartu su sąjungininkų vadaviete treniruojasi priešiškos valstybės pakurstytos krizės metu priimti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir užtikrinti efektyvų jų veikimą regione.

Lietuva yra pasirengusi priimti iki 8 tūkst. NATO greitojo reagavimo pajėgų karių, tačiau susidurtų su problemomis priimant didesni karių skaičių, sako ministras Juozas Olekas. Anot ministro, tai paaiškėjo vykdant pratybas „Baltic Host“, kuriose penktadienį Lietuvos ministerijų atstovai treniravosi priimti NATO pajėgas galimos krizės atveju. „Išanalizavome, kad jei atvyktų ypatingai greito reagavimo pajėgos, maždaug 6-8 tūkst.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad informacinio karo metu „demokratija negali būti skystablauzdė“, taip gindama Seimo atmestą pasiūlymą riboti rusiškos produkcijos kiekį televizijose. „Lietuva šiandien yra informacinio karo stovyje ir propagandos karo stovyje, todėl gintis privalome. Demokratija negali būti skystablauzdė, ji turi gebėti apsiginti“, - žurnalistams sakė prezidentė, aplankiusi Alytuje tarnaujančius karius.

„Seniai laukti ir teisingi. Tokie pertvarkymai Lietuvoje turėjo įvykti jau šį pavasarį – po to, kai paaiškėjo agresyvus Rusijos veikimo būdas Kryme ir pietryčių Ukrainoje“, – naujienų portalui balsas.lt sakė gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, komentuodamas įstatymo projektą dėl karinės jėgos panaudojimo reaguojant į naujo tipo – nekonvencinio karo grėsmes, kuris pirmadienį buvo užregistruotas Seime.

NATO viršūnių susitikimas turėtų atliepti Lietuvos saugumo interesus, nes šalys narės sutaria dėl aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo ir atitinkamos infrastruktūros joms kūrimo, portalui delfi.lt sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tokios greitojo reagavimo pajėgos visiškai atlieps mūsų interesus. Tokios saugumo garantijos yra patikimos“, - telefonu iš Kardifo delfi.lt sakė L.Linkevičius.