Rusija nori, kad kitos šalys būtų energetiškai priklausomos nuo jos, teigia saugumo analitikas iš Švedijos.
Kalbėdamas pirmadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie "Nord Stream" dujotiekio pasekmes Baltijos jūros regionui, Švedijos Gynybos tyrimų agentūros saugumo analitikas Robertas L.Larssonas pažymėjo, kad Rusijos energetikos politiką reikia suvokti kaip bendrą šalies užsienio politiką.
"Rusija siekia būti nepriklausoma nuo visų šalių, bet iš kitos pusės, kitos šalys turi būti priklausomos nuo Rusijos. Energetika naudojama kaip įrankis šiai priklausomybei užtikrinti", - pabrėžė R.L.Larssonas.
Anot jo, būsimasis dujotiekis nėra bendras Europos projektas, todėl abejonių kelia jo platformoms pasirinkta vieta netoli Švedijos Gotlando salos - kyla klausimas, ar šios platformos negali būti naudojamos žvalgybos tikslais.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į klausimus, kurie tebėra neatsakyti: kokiu keliu ateityje pasuks Rusija, kas kontroliuos dujotiekį po 2008-ųjų Rusijos prezidento rinkimų. Anot R.L.Larssono, per 50 dujotiekio ekspoatavimo metų Rusijoje gali pasikeisti nuo 10 iki 13 vadovų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Gediminas Jakavonis pabrėžė, kad dviejų valstybių susitarimas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu 21-jame amžiuje negali būti vertinamas tik kaip jų reikalas. "Šis projektas iškelia būtinybę kartu spręsti aktualias Baltijos jūros problemas", - konferencijoje sakė parlamentaras.
Kalbėdamas apie galimą dujotiekio žalą Baltijos jūrai, G.Jakavonis priminė, kad jūroje yra palaidota maždaug 300 tūkst. tonų cheminio ginklo.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno, energetinė priklausomybė nuo Rusijos ilgą laiką buvo viena svarbiausių temų Lietuvos politikoje. Anot jo, tai buvo vertinama kaip šalies ekonominio nesaugumo elementas, turintis įtakos užsienio politikai ir vidaus politikos procesams.
T.Janeliūno teigimu, 2005 metais paskelbus apie Rusijos ir Vokietijos susitarimą dėl dujotiekio, atsirado baimė, kad Rusija nori pašalinti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis bei Lenkiją iš energetikos tranzito.
Šiaurės Europos dujotiekis sujungs Rusiją bei Vokietiją, jo jūrinė dalis tęsis Baltijos jūros dugnu nuo Vyborgo Leningrado srityje iki Greifswaldo Vokietijoje.
Kai kurios ES šalys ir Europos Komisija projektą vertina kaip prioritetinį užsitikrinant didėsiančią Europos gamtinių dujų paklausą. Tačiau jo kritikai įspėja apie neigiamas geopolitines, ekonomines ir ekologines jo pasekmes Baltijos jūros regiono šalims ir laiko jį politiniu Kremliaus žingsniu, susilpninant kitų valstybių energetinį saugumą.
Konferencijoje, kurią surengė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijomis, dalyvauja daugiau nei 60 ekspertų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės.
