Dabar jau net didžiausi skeptikai sutinka – to, ką daro Seimo pirmininkė L. Graužinienė, neįmanoma traktuoti remiantis įprastais politikos vertinimo standartais. Kitaip sakant, tai, ką daro ši moteris, net nėra politika. Jos elgesys, pradžioje kėlęs tik šypseną, darosi per daug patologiškas, kad iš jo būtų galima ir toliau smagiai juoktis. Liaudies išmintis byloja: viskam yra ribos. Bet dabar liaudis mato – yra žmonių, kurie peržengia bet kokias ribas. Kurie įsivaizduoja, kad įkūnija tautą. Įdomu, kiek žmonių pritartų tam, ką daro Seimo pirmininkė? Ar pažįstate tokių, kurie pritartų bent vienam jos žingsniui?
Čia mes turime didžiausią demokratijos ydą – politikę be atsakomybės jausmo. Jai nusispjaut, kokią gėdą daro Lietuvai. Ji nesupranta elementarių politikos žaidimo taisyklių. Sovietinio ūkio buhalterė nesitaria su kitais politikais. Ji kovoja tik už savo ūkio „direktorių“ ir skraido kur nori. Kalba, ką nori. Tuoj bus gėda užsienyje pasakyti, kad esi iš Lietuvos, nes užsieniečiai gali paklausti, ar čia ne ta pati šalis, kurioje ateiviai užėmė valdžią.
Viena yra radikalumas, kuris turi kažkokį tikslą (net jei klaidingą) ir visai kita – nepaaiškinamas elgesys, lyg šalis ir jos žmonės iš viso neegzistuotų. Jei politikai nejaučia atsakomybės leisdami tokio žemo lygio moteriškei darkytis iš valstybės, žmonės turėtų parodyti, kad su šia persona neturi nieko bendro. Ji gali ir toliau kliedėti, kad atstovauja Lietuvos žmones (manęs tikrai ne), bet geriausias tokio „atstovavimo“ įvertinimas yra aktyvi piliečių pozicija. Kokia ji? Ne tik balsavimas rinkimuose. Ten vis tiek greičiausiai jau bus pamirštas šlovingas L. Graužinienės skrydis iš sovietinio ūkio buhalterės į nepriklausomos valstybės Seimo pirmininkės postą. Piliečiai turėtų aktyviai reikšti savo nuomonę apie juos atstovaujančius politikus. Jei tai galima pavadinti politikais. Tokius politikus, kaip L. Graužinienė, reikia tramdyti visomis įmanomomis priemonėmis. Nes net mokytojai sulaukia moksleivių prašymų, kad per pamokas mokytojai leistų pasižiūrėti didžiausią šių dienų atrakciją – kaip L. Graužinienė taria žodį Konstitucija. Kaip galima tikėtis, kad tie jauni žmonės kada nors rimtai žiūrės į politiką, jeigu jie auga matydami, kaip iš jos atvirai tyčiojamasi?
Kiekvienas save gerbiantis žmogus negali pritarti tam, kas vyksta su L. Graužiniene, todėl palikime jos palaikymą menkystoms. Juo labiau, neįtikėtina, kaip „Darbo partija“ vis dar jos neišsižadėjo. Ar ir ten neliko savigarbos? Susitapatinti su šia persona – politinė savižudybė. Ir tą parodys artėjantys savivaldybių rinkimai. Net jei juodosios buhalterijos byloje bus pagaliau paskelbtas nuosprendis ir keli veikėjai atsidurs už grotų, toks žingsnis neišgelbės partijos reitingų.
Nes L. Graužinienė visai nekovoja už ją. Ji demonstruoja nelogišką kovą už velniai žino ką.
Ilgai kentę S. Berlusconi išsidirbinėjimą, italai pagaliau jį išmetė iš Senato. Latvijos premjeras atsistatydino pats (ar galėtume ko nors panašaus tikėtis Lietuvoje?). Aplink mus – puikūs garbingos politikos pavydžiai. O mes stebime kolūkietės realybės šou „Ištark žodį Konstitucija, tu ti ta...“. Ir opozicija ir socialdemokratai turėtų labai rimtai pasvarstyti, kiek dar leis tyčiotis iš Lietuvos. Nes greitai pasaulyje nebus valstybės, kuri norėtų susitikti su Lietuvos politikais, greitai mes visi tapsim pajuokos ir silpnaprotiškumo simboliais.
