Apie tai laidoje diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius ir Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas.
Kas vyksta naftos rinkoje?
Jūsų nuomone, kur juda karas ir kokios jo perspektyvos? Ar tai, kas vyksta šiandien naftos rinkose, yra tikrai maža problema, kaip sakė Trumpas?
V. Laučius: Naftos rinkose problemos yra net galbūt truputį didesnės, nei pats minėjai. Net 119 pasiekė gegužės mėnesio nafta ir iš tikrųjų tai yra įspūdingi skaičiai, bet nepamirškime, kad rinkos visada reaguoja į esamą situaciją ir jeigu ta situacija bloga, tai panika irgi šiek tiek didesnė gali būt nei objektyvi situacija ar visuma. Visuma, aš turiu galvoje, reikėtų žvelgti ir į tai, ką Iranas turėjo karo pradžioje, ką jis turi dabar ir ką jis pagal šitą dinamiką turės po savaitės dviejų.
Tai situacija nėra tokia pesimistinė. Iranas turi labai daug raketų, bet turi ribotą skaičių raketų paleidimo sistemų. Šios dienos duomenimis, iš maždaug 420 Irano raketų paleidimo sistemų 300, mažiausiai, jau yra nelikę. Kitaip tariant, jau daugiau kaip du trečdaliai, artėja prie trijų ketvirtadalių.
Raketų paleidimo sistemų nebuvimas leidžia manyti, kad jei dinamikai išliks, tai greitai jų visai nebeturės arba turės kelias. Nebegalės kelti tokios grėsmės regiono naftos gavybos ir perdirbimo įmonėms, kokią kėlė visą pastarąją savaitę, nes vis dėlto pagrindinis tų įmonių griovimo įrankis yra raketos, kurios nieko negalės padaryti be raketų paleidimo sistemų.
L. Kontrimas: Labai svarbus faktorius yra laikas. Buvo pirmoji versija, kad tai truks keturias savaites daugiausiai visa kampanija. Toks įspūdis, kad Izraelis ir JAV a čia beje per daug sąjungininkų pradžioje neturėjo informavę, nes, pavyzdžiui, regiono šalys buvo priblokštos to, kas atsitiko. Vienintelį, ką mačiau, Indijos prezidentą, kuris išvakarėse aplankė Izraelį.
Galbūtjam buvo suteikta kokia nors informacija, nes vėliau buvo tokie keisti įvykiai, kurie yra susiję ir su Afganistanu, ir su Pakistanu.
Kodėl čia yra labai svarbus laiko faktorius? Dėl to, kad šiuo atveju yra ne tik strateginiai planai, kurie paremti tam tikru kalendoriumi, kurio nieks nežino, bet yra vienas labai aiškus kalendorius, kurį patiriame iš karto visi mes.
Tai yra du svarbūs dalykai. Tai yra saugumas ir kainos. Kiek mes gyvi esame, prisimename ir 90-uosius metus, kai Persijos įlankoje užsidegė statinės. Pirmiausiai mes tai to nejutome, nes ėjome iš kitų gniaužtų lauk, bet Vakarų Europa iš karto pajuto per kainas ir per padidėjusią įtampą dėl galimo karo išsiplėtimo.
Dabar gi yra tas pats. Vėlgi su tuo pačiu laiku yra susiję ir tai kol kas neapskaičiuojama, bet dabar jau tyliai visų apmąstoma galima pasekmė, kad karas arba išsiplės, arba neduos to rezultato, kurį skambiai yra pareiškę Izraelis ir JAV. Tai yra sistema nepasikeis, politinis Irano isteblišmentas nepasikeis ir nežinia kas bus perkrauta. Tokiu atveju bus labai daug ištaškyta ginklų ir atvertos durys naujai gamybai.
Akivaizdu, bet ką tada reikės daryti dabar su regiono valstybėmis, kurios po truputį pyksta? Aš irgi stengiuosi labai apie šitą įvykį skaityti įvairesnę medžiagą, nes jeigu pasiimi tik vienos valstybės, kažkaip pajauti, jog po trijų, keturių pranešimų viskas sueina į vieną kryptį. Nors mes suprantame, kad čia nėra teisūs nei Izraelio, nei JAV, nei Irano šaltiniai. Aš, žinoma, ne prie visų šaltinių prieinu.
Aš vis dėlto galvoju, reikia atšaldyti galvas ir nepulti braižyti kiekvieno įvykio aiškinimo ir pabaigos scenarijų, nes mes tikrai ne viską žinome iki galo.
Mes turime galimybę analizuoti, dėlioti vieną prie kito. Faktas yra tas, kad šiandien mes realiai, jeigu ta kaina yra režimo pasikeitimas ir įtampų išnykimas iš Izraelio aplinkos, visame regione, tai tas keliolika centų prie kuro, kaip minėjote pradžioje, nėra didelė kaina.
Kiek truks karas Artimuosiuose Rytuose?
Buvo pradžioje tikslas pakeisti režimą, dabar jau jis yra redukuotas. Ką jūs manote? Kaip jums atrodo, vis dėlto ilgam šitas karas?
V. Laučius: Yra niuansų. Pradėčiau nuo to, kad nebuvo šito karo tikslas režimo kaita. Izraelis galbūt vienintelis tai apibrėžė aiškiau, bet Amerika Trumpo lūpomis nuo pat pradžių sakė, kad yra įvairūs galimi scenarijai. Tarp jų ir režimo sušvelnėjimas. Jeigu Trumpui tiks naujas lyderis ar anūkas dabartinis, tai tada ir viskas bus gerai. Čia amerikiečių pozicija.
Kitas dalykas, ką sako amerikiečiai, irgi yra skirtingos versijos. Kai aš matau CNN korespondentą darantį reportažą iš bombarduojamo Teherano, kyla klausimas: „O mes galėtume įsivaizduoti, kad CNN korespondentas daro reportažą 1943 m. Berlyne?“ Turbūt sunkiai. Kyla klausimas: „Kaip iraniečiai toleruoja tą CNN korespondentą ir kiek patikima yra jo informacija, kai jis bendradarbiauja su Irano režimu iš esmės būdamas karo metu Teherane?“
Iš tikrųjų Amerikos žiniasklaida, kaip mes puikiai žinome, yra gerokai susiskaldžiusi ir panašu, kad daliai jos, galbūt, Irano režimas yra artimesnis negu Trumpo administracija. Šiaip ar taip objektyvios informacijos daug mes neturime ir tai natūralios karo sąlygos. Dėl karo tėkmės, ko gero, tos keturios, penkios savaitės, kurias Trumpas žadėjo, yra daugmaž realus dalykas. Nemanau, kad Amerikai yra labai baisios, šiek tiek pakilsiančios naftos kainos. Aš kalbu ne apie šios dienos situaciją, bet apie tai, kas bus, pavyzdžiui, po mėnesio.
Kodėl? Todėl, kad Amerikos naftos pramonė nelabai susitvarko su žemomis kainomis. Skalūnų naftos neišgausi su tokiomis žemomis kainomis. Labai tikėtina, kad jų pramonininkai atėjo pas Trumpą ir pasakė: „Klausyk, žmogau, mums žadėjai, kol buvo Bidenas, kad naftos pramonę atgaivinsi, tai prašau gaivink. Tokios kainos, kokios yra, netinka.“ Labai gali būti, kad lyginant su dabartinėmis, jos bus numuštos.
Žinoma, prognozuoti dabar neišeina. Mes nežinome, kokie bus karo rezultatai, bet jos bus šiek tiek aukštesnės, nei buvo iki karo, kas ir tenkintų, tikėtina, Jungtinių Valstijų naftos pramonę. Todėl nebūkime tokie tikri, kad Trumpui būtinai reikia žemų kainų. Jam reikia šiek tiek aukštesnių, kad jo naftos pramonė irgi galėtų išgyventi. Tai yra labai svarbus niuansas.
Dabar, kiek karas truks. Gali būti, kad aktyvioji fazė, kai yra tokio intensyvumo bombardavimai, kokius mes matome šiandien, baigsis iš tikrųjų kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Gal net ir truputį anksčiau, nes ir Izraelis yra ne kartą sakęs, kad jie greičiau nei reikalavo grafikas vykdo ir naikina numatytus tikslus. Gali būti ir truputį anksčiau pasibaigs ta intensyvaus bombardavimo fazė. Kas bus toliau, sunku pasakyti.
Iranas padarė tokį žingsnį – labai smarkiai decentralizavo valdymą, kas leidžia po kiekvieno aukščiausio kokio nors lyderio ar kariuomenės vado sunaikinimo neprarasti kontrolės, nes daugiau svertų turi žemesnių grandžių vadovai tiek kariuomenėje, tiek islamo revoliucijos sargų korpuse, tiek civilinėje administracijoje. Jie dabar tiek yra diversifikavę ir decentralizavę savo valdymą, kad iš tikrųjų gali iškęsti ir tolesnį aukščiausiųjų vadų naikinimo vajų.
Kartu yra ir problema, kuri gali virsti Irano valdymo subyrėjimu. Regionai pradės valdyti savo, pradės nebesusišnekėti tarpusavyje, negaudami aiškių instrukcijų iš centrinės valdžios. Tai irgi gali būti sąjungininkų karo tikslas, nes tas decentralizavimas reiškia visišką nebesusikalbėjimą viduje ir tai padės, galbūt, Irano vakarinėje dalyje pradėti kovos veiksmus.
Kol dar Irano centrinė valdžia yra pajėgi kažką daryti, jie labai nesiveržia į kovą, kol kas jie žūti nenori, bet po to, kai centrinės valdžios neliks visai arba kažkokie bus likučiai, kurie nebesugebės koordinuoti regioninių dalykų, tokiu atveju gali prasidėti ir partizaninis kurdų karas Irano vakaruose.
Dabar Iranui pasiųstas labai aiškus signalas dėl jo naftos pramonės. Jeigu jie nenustos terorizuoti aplinkinių monarchijų, iš kur plaukia nafta į visą pasaulį, toliau smūgiuos jų naftos gavybos ir perdirbimo įrenginiams, tuomet Izraelis ir Jungtinės Valstijos sunaikins Irano naftos pramonę.
Jau dabar Iranas artėja prie viduramžių išsivystymo lygio po visų šitų bombardavimų. Jeigu sunaikins Irano naftos perdirbimo ir gavybos gamyklas, Iranas iš esmės dešimtmečiams bus pasmerktas vegetuoti kaip silpna ir neįtakinga regiono valstybė, kuri jau dabar iš esmės yra praradusi savo reputaciją, autoritetą turėtą prieš kelis ar keliolika metų.
Kremliaus reakcija į naftos kainų augimą
Yra tokia nuomonė, kad visa tai, kas įvyko, yra dovanėlė Kremliui dėl aukštų naftos kainų, kad jie galės dabar papildyti gana ženkliai savo biudžetą, galbūt, dar paspartinti savo agresiją ir invaziją Ukrainoje. Jūsų sutiktumėte su tokiu požiūriu ar ne?
L. Kontrimas: Rusijai, manau, didžiausia dovana buvo būtent 2022, 2023, 2024 metai, kai vakarai tūpčiojo ir nepadėjo Ukrainai tiek, kiek galėjo iš pat pradžių.
Šiandien bet kas, kas vyksta aplinkui, kai Rusija jau perėjusi praktiškai į nuolatinio pasiruošimo karui būseną, jie viską panaudos savo pastiprinimui.
Dabar, tiesą sakant, barelio kaina. Faktas, kad jie tai į kišenę neša. Skaitome, kad šešėlinis laivynas suaktyvėjo. Jie gaudo momentą ir stengiasi pasipelnyti.
Kai pasaulis į Ukrainos karą pradeda žiūrėti kaip į vieną iš regioninių karų pasaulyje, tai čia visko gali būti. Mums svarbu yra, kad Europa atsilaikytų prieš tokį manipuliavimą, o rusai moka manipuliuoti. Jie labai moka manipuliuoti, jie labai greitai prisidengiami visokiomis demokratijos, sukurtomis institucijomis tai perlenkė į savo pusę.
Pasižiūrėkite, jie patys yra užpuolę kitą valstybę, bet ta formali diplomatinė reakcija į tai, kas atsitiko, prieš savaitę, jie irgi turėjo ją, moralinę teisę kažką pasisakyti. Na, neturėjo, bet pasisakė ir taip daro įtaką kitoms valstybėms.
Rekordinės naftos kainos yra naudingos ar nenaudingos Putinui?
V. Laučius: Jeigu kalbame, kaip paklausiai visa tai yra, kas vyksta – Putinui yra nenaudinga. Jei kalbame tik apie naftos kainas, tada, žinoma, naudinga. Klausti, ar tai, kas vyksta vien tik per naftos kainas, būtų ne visai teisinga.
Mes turime matyti visumą. O, matydami visumą, matome, kad vienas artimiausių Rusijos sąjungininkų, Iranas, kuris jau buvo per vieną žingsnį nuo branduolinio ginklo turėjimo, dabar praktiškai yra nubloškiamas į viduramžių lygį ir tokio sąjungininko, turbūt, Rusijai reikia kur kas mažiau, nei tokio, koks Iranas buvo iki karo.
Visą „Žinių radijo“ laidos įrašą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
