Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas Gintaras Bagdonas.
JAV ir Irano konfliktas: Ką tai reiškia mūsų regionui?
Kaip jūs, gerbiamas Gintarai, vertinate situaciją Artimuosiuose Rytuose?
G. Bagdonas: Pirmiausia, jei leisite, pasidalinsiu savo nuomone dėl galimos karo baigties. Atkreipiau dėmesį, kad prieš kelias dienas, karo sekretorius Kongrese kartu su kariuomenės vadu įvardijo keletą tikslų.
Žiūrint iš karinės perspektyvos, kiekviena operacija turi turėti tikslą. Jeigu tikslai yra pasiekiami, tuomet galima ir sustoti. Čia aš labai pritarčiau gerbiamam Linui, kad tie tikslai yra labai abstraktūs, bet labiausiai orientuoti į branduolinio ginklo arba urano sodrinimo programos sustabdymą, balistinių raketų programos ir balistinių raketų vystymo stabdymą.
Taip pat paminėjo karinio jūrų laivyno sunaikinimą ir teroristinių organizacijų užkardymą – čia turimi omenyje ir hučiai, ir „Hezbollah“ partija, ir kitos Irano įgaliotinės organizacijos. Tokie tikslai, mano galva, suteikia galimybę prezidentui kažkuriuo momentu pasakyti: „Aš tuos tikslus pasiekiau“, pamatuoti daugelį jų, kiek iš tikrųjų pavyko sustabdyti, bus labai sunku.
Atsakant į jūsų klausimą apie situaciją, mano vertinimu, trumpalaike prasme – žiūrint iš mūsų regiono saugumo perspektyvos, turint omenyje Ukrainą ir Rusijos agresiją – tai yra pozityvu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje užsitęsęs konfliktas visiems gali atnešti daug neigiamų aspektų: tiek ekonominių, tiek dėl Rusijos įgalinimo tikėtinai padidėjus naftos ir mineralinių išteklių eksporto kainoms. Tai būtų ne itin pozityvus rezultatas.
Karinė galia Irane: kiek ilgai truks karas?
Iš tiesų daugelis kalba, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra stipriausia karinė jėga pasaulyje. Ar tai reiškia, kad karas šioje vietoje ilgai netruks ir galime tikėtis greitos pabaigos?
G. Bagdonas: Taip, tai sąlygoja neįsivaizduojama karinė galia, nepalyginama su Iranu. Nors reikia pripažinti, kad Iranas turi pakankamai stipriai išvystytas jėgos struktūras, tai remiasi galbūt ne tik į tą kietąją dimensiją, kurioje taip pat yra raketos ir visos kariuomenės rūšys.
Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad jie turi 2 kariuomenes – ne tik tą reguliariąją, tradicinę, bet ir Islamo revoliucijos sargus. Jie yra ideologiškai indoktrinuoti ir čia, matyt, yra didžiausia jų grėsmė arba pasipriešinimo šaltinis. Kai kurie žvalgybininkai Revoliucijos sargus lygina su nacių laikų SS, nes tai yra ideologiškai labai įgalintos formuotės, kurių yra keli šimtai tūkstančių.
Be to, jiems pavaldžios „Basij“ formuotės – tai sukarintos draugovininkų grupės visuomeniniu pagrindu, tačiau radikalizuotos ir ištikimos Islamo revoliucijos idealams. Mano galva, tai sudaro didžiausią jėgą, nes tie žmonės tiki kažkokiomis aukštesnėmis jėgomis, ne visada elgiasi racionaliai, todėl su tokiais kariauti yra nepaprastai sunku.
Kai kurie ekspertai dabar prisimena ir lygina šią situaciją su Afganistanu, primindami, kad amerikiečiams teko pasitraukti ir ta situacija nebuvo maloni. Kaip jūs įsivaizduojate, ar gali būti kas nors panašaus kare prieš Iraną?
L. Kojala: Rizika, be abejo, yra. Iranas yra labai didelė valstybė, turinti daugiau nei 90 mln. gyventojų ir didelę teritoriją, todėl net ir turint didelį karinį pranašumą, išspręsti visas įmanomas problemas ir, juo labiau, sukurti politinį formatą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje atitiktų Jungtinių Valstijų ir Izraelio interesus, yra nepaprastai sunku – mes tai matėme ir Irake.
Karine prasme pergalė ten irgi buvo pasiekta greitai, bet sukurti kažką stabilaus yra gerokai sunkiau ir brangiau. Juo labiau, kad ten buvo ir sausumos pajėgų komponentas, kurio, manau, bus stengiamasi vengti.
Nors prezidentas Trumpas ar jo aplinka užsimena, kad neatmeta tokio varianto, tai vėlgi turime girdėti kontekste. Prezidentas Trumpas beveik niekada nepasako, ko tikrai nedarys arba ką tikrai darys – jis tikslingai beveik visose situacijose sako, kad viskas yra įmanoma – tai yra jo stilistika ir veikimo būdas, nebūtinai reiškiantis, kad anonsuojamas rimtas sausumos pajėgų įvedimas.
Tai būtų gana sunku įsivaizduoti dėl įvairių politinių ir karinių priežasčių. Realiau būtų galvoti apie tai, kad gali būti bandoma mobilizuoti, tarkime, kurdų jėgas, kurios yra vietoje ir kurios tam tikra prasme gali atliepti JAV bei Izraelio geopolitinį interesą.
Jos sukurtų papildomą spaudimą pačioje Irano teritorijoje, be tiesioginio Jungtinių Valstijų ir Izraelio pajėgų veikimo sausumoje. Šia prasme gali būti įvairių scenarijų, bet amerikiečiai stengsis išlaikyti distanciją.
Čia labai svarbus buvo ir Jungtinių štabų generolo Keane'o pasisakymas, kad didžioji dalis JAV pajėgų yra už Irano pasiekiamumo ribų. Kitaip tariant, joms tiesioginės karinės grėsmės beveik nėra, nes amerikiečiai nori kuo mažesnių praradimų ir rizikų. Kiekviena žinia apie praradimus ar mirtis yra didžiulis politinis spaudimas Trumpo administracijai ieškoti kitų išeičių.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
