Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius užregistravo pareiškimo projektą, kuriuo siekiama tinkamai paminėti Vilniaus ir jo krašto atgavimo 70-ąsias metines.
Dokumento projekte siūloma Seimui pareikšti, kad "atviras ir neiškraipytas praeities įvykių traktavimas yra svarbus kelias į demokratinių visuomenių tarpusavio supratimo stiprinimą ir abipusės pagarbos pagrindu grindžiamą santykių plėtrą".
"1939-ųjų spalio įvykiai turi išskirtinę reikšmę Lietuvos valstybei, jos istorijai. Grąžinus Vilniaus ir jo krašto žemes mūsų valstybei, Lietuva atgavo ir ilgaamžę savo šalies sostinę", - sako P. Auštrevičius.
1939 m. spalio 10 d. sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS, Vilnius ir jo kraštas buvo sugrąžintas Lietuvai.
Kaip pažymima pareiškimo projekte, tokiu būdu - deja, ne be trečios jėgos įsikišimo - buvo sprendžiamas ilgus metus varginęs Europą Lietuvos - Lenkijos ginčas.
1939 m. spalio 28 d. į Vilnių, senąją Lietuvos sostinę, įžengė Lietuvos kariuomenė, pradėjo veiklą Lietuvos administracija.
"Istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus miesto ir jo krašto atgavimas užpildė didelę netektį, kurią jautriai išgyveno Lietuvos visuomenė ir jos piliečiai. Tuo pačiu prasidėjo ir istorinio teisingumo atkūrimas - susidarė sąlygos Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui, krašto kultūrinei bei nacionalinei konsolidacijai", - sakoma pareiškimo projekte.
Jame apgailestaujama, kad Vilniaus ir jo krašto sugrąžinimo Lietuvai pasiekta jau veikiant anksčiau sudarytam Molotovo-Ribentropo paktui.
"Šio pakto pasekmė - 1939 m. rugsėjo mėnesį sunaikinta Lenkijos valstybė. 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos - SSRS sutartis numatė sąlygą dislokuoti dideles SSRS karines pajėgas Lietuvoje, tuo pažeidžiant suvereniteto ir nesikišimo į vidaus reikalus principus. Lietuvoje taip prasidėjo prievarta primestas suvereniteto suvaržymas, o vėliau - ilgų dešimtmečių sovietinė aneksija ir okupacija", - sakoma pareiškimo projekte.
Jame pažymima, kad galutinai ginčą dėl Vilniaus išsprendė laisvę bei demokratiją atgavusios Lietuva ir Lenkija. "Savo 1994 m. balandžio 20 d. sutartimi dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo jos pademonstravo gebėjimą spręsti pačius sudėtingiausius klausimus", - sakoma pareiškimo projekte.
