Po avarijos valymo įrenginiuose, į Kuršių marias tebeteka nevalytos Klaipėdos miesto nuotekos. Darbai gali tęstis visą pirmadienį.
Pasak bendrovės „Klaipėdos vandenys“ vadovo Leono Makūno, per valandą į marias išteka 1,5 tūkst. kub. metrų nuotekų, per parą – 30 tūkst.
Reklama
„Naktį darbai vyko, tačiau tai tik vandens išpumpavimas iš vamzdžio. Tik po to bus galima remontuoti patį vamzdį“, – Lietuvos radijui sakė L. Makūnas.
Sekmadienį Klaipėdoje trūkus pagrindinei nuotekų linijai, į pievas išsiliejo apie 3 tūkst. kubinių metrų teršalų.
Avarija įvyko vamzdyne, jungiančiame nuotekų siurblinę ir valymo įrenginius. Šiuo metu avarija likviduojama, o nuotekos leidžiamos į marias, praneša Lietuvos radijas.
Ties Žardės kaimu į laukus pasipylus teršalams, siurblinė buvo sustabdyta. Preliminariais skaičiavimais, per 4 valandas, kol nustatyta avarijos vieta ir sustabdytas nuotekų tekėjimas, į aplinką išsiliejo apie 3 tūkst. kubinių metrų nuotekų.
Dalis jų pateko į šalia esantį Smeltalės upelį, kuris teka į marias, praneša LTV „Panorama“.
„Maždaug šeštą ryto įvyko avarinis siurblinės išjungimas. Mūsų kompiuteriai rodo avarijos priežastį, bet kodėl ji įvyko, mes dar nežinome“, – sako „Klaipėdos vandens“ vadovas Leonas Makūnas.
Jo teigimu „Panoramai“, „dažniausiai tokios avarijos įvyksta, kai būna elektros įtampos susvyravimai, sumirksėjimai“.
Pasak L. Makūno, ištikus nelaimei, nuotekos kauptos surinkimo rezervuare, tačiau jam prisipildžius, teršalus tenka leisti tiesiai į Kuršių marias, kad jos netekėtų į uostamiesčio gatves. Tai bus daroma, kol meistrai sutvarkys trūkusią liniją. „Klaipėdos vandens“ generalinio direktoriaus teigimu, avarijos likvidavimas gali trukti apie parą.
Sakoma, kad klaipėdiečių geriamo vandens kokybei ši nelaimė nepakenks, tačiau žala gamtai – neabejojama.
„Tai yra iš tikrųjų didelė avarija, skaudi avarija“, – sielojosi L. Makūnas. Bet ji jau ne pirma: per 40 metų šioje nuotekų linijoje įvykusios 38-ios. Šių metų pabaigoje turėtų būti baigta linijos antro vamzdžio rekonstrukcija, todėl ateityje, tikimasi, ekologinės nelaimės baigsis.
Pavasarį pamaryje įvyko dar didesnė ekologinė nelaimė: iš Grabupėlių bendrovei priklausančio srutų rezervuaro išsiliejo daugiau kaip 21 tūkst. kubinių metrų teršalų.
